V. Matijošaitis: biurų pastatų projektų Kaune užtektų visoms ministerijoms

– Pone Markauskai, tai, žinoma, nėra nauja idėja. Ypač kalbant apie Žemės ūkio ministeriją. Ne kartą kalbėta apie galimybę iškelti bent jau šią ministeriją į Kauną, esą tai būtų naudingiau. Kodėl jūs prisiminėt šią idėją? Kodėl „valstiečiai“ ją prisiminė?

B. Markauskas: Rimtai apie tai pradėjo kalbėti dar ministras Kazys Starkevičius. Aš tuo metu buvau Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir žinojau, kad žemdirbių visuomenė tai minčiai tikrai pritaria. Dabar, kuomet ruošėme mūsų partijos žemės ūkio programą, ši idėja tikrai buvo prisiminta, dar kartą apsvarstyta ir nusprendėme, kad tai būtų tikrai gera mintis.

– Anksčiau pagrindiniai argumentai „už“ buvo keli: Kaune įsikūrę Žemės ūkio rūmai – didžiausia žemdirbius vienijanti organizacija, Žemės ūkio universitetas taip pat Kaune. Tarsi su tuo susijusi mieste esanti infrastruktūra. Kokie dar argumentai?

B. Markauskas: Kitas argumentas – regioninė politika. Mūsų partija visą laiką kalba apie tai, kad ne vien Vilnius turi būti Lietuva. Manau, ypač dviejų ministerijų iškėlimas į Kauną tikrai duotų didelį impulsą Kaunui ir Kauno regiono vystymuisi. Juo labiau, kad reikėtų kalbėti ne tik apie ministerijų, bet ir joms pavaldžių institucijų perkėlimą. Tai iš tikrųjų didelis ir darbo vietų perkėlimas, ir galimybės miestui.

– Pačioje Žemės ūkio ministerijoje šiuo metu dirba 344 žmonės. Bendras ministerijos plotas – 14 500 kv. metrų. Ministerijai pavaldžių įstaigų yra 28, jose iš viso dirba apie 3000 žmonių. Tai iš tiesų didelis organizacijų ratas ir, tikėtina, visų perkėlimas į Kauną tikrai pakeistų situaciją?

B. Markauskas: Bus kalbama apie valstybės valdymo reformą ir valdininkų skaičiaus mažinimą. Šiandien apie tai kalbėti dar anksti. Bet esu tikras, kad perkeliant ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas į Kauną, darbuotojų skaičius tikrai būtų sumažintas.

– Pone Navickai, ar teisingai suprantu, kad tai yra iš esmės jau priimtas jūsų partijos sprendimas? Dabar tik klausimas, kaip ir kada tai bus įgyvendinta?

K. Navickas: Besąlygiškai. Tai buvo rinkimų programoje, tai buvo viešai deklaruota ir politinis sprendimas yra padarytas. Klausimas dabar – kada, kaip, kokiomis sąlygomis. Šiandien mes dar nekalbame argumentų kalba, nes nesame tam pasirengę. Iš kitos pusės, manau, svarbu dirbantiems žmonėms pasakyti, kad buldozerio čia nebus. Mes kalbėsimės su kiekvienu darbuotoju, derinsime sąlygas ir tą perkėlimą koordinuosime.

– Na, tas kalbėjimas su kiekvienu darbuotoju... Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirba 1032 darbuotojai, tai su kiekvienu nelabai pasikalbėsi. Pačioje ministerijoje dirba 267 darbuotojai – tai sąlyginai nedidelė ministerija. 25 000 kv. metrai yra bendras visų institucijų naudojamas plotas. Vienas paprastas dalykas, ar jūs įsivaizduojate, kad iš esmės visi tie darbuotojai bus atleisti ir surinkti nauji? Kaip jūs patį procesą įsivaizduojate?

K. Navickas: Tikrai neįsivaizduoju, kad bus galima atleisti visus žmones ir priimti naujus be patirties. Sektorius tikrai yra sudėtingas ir reikalingos specialistų kompetencijos, kurių per metus neįgysi. Visą laiką bus kažkoks nubyrėjimas, tai normalu. Bet tuo pačiu naivu tikėtis, kad per metus užsiauginsi naują kartą, kad ir tarp studijuojančių Kaune. Todėl ir sakau, kad reikia kalbėtis su specialistais, kurie yra patrauklūs darbo rinkai, dirba ir turi reputaciją. Šie žmonės yra patys svarbiausi.

– Pone Matijošaiti, jūs daug girdėjęs politikų kalbų. Šiais pažadais jūs tikite?

V. Matijošaitis: Tuo, ką Ramūnas Karbauskis sakė – tikiu, nes Ramūną žinau kaip verslininką, kaip žodžio žmogų ir jis tuščiai nekalbėtų. Dabar, klausant kolegų, matau šiek tiek vinguriavimo, pilstymo. Mes Kauno savivaldybėje darėme tokią pačią reorganizaciją: per metus laiko išmokėjome visas išeitines kompensacijas ir atleidome 140 žmonių. Planuojame daryti dar vieną reorganizaciją, per kurią planuojame atleisti dar apie 60-70 žmonių, nes mes modernizuojame visus procesus. Tiesiog nereikia tiek tuščių darbo rankų.