V. Matijošaitis apie situaciją Zapyškio bažnyčios prieigose: „Užuojauta...“

„Pirmiausia reikia pareikšti užuojautą Kauno rajono savivaldybės vadovams dėl to, kad kurį laiką Kaune destrukciją skleidęs Audrys Karalius dabar tą patį bando tęsti ir rajone. Prisidengdamas garbinga architekto profesija, jis padarė nemažai žalos, kuomet bandė stabdyti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją. Dėl to darbų pradžia vėlavo metus ir tris mėnesius. Be reikalo buvo kiršinama visuomenė ir keliamos aistros, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Jei ne tos kliūtys, Kaune jau tikriausiai stebėtume futbolo rungtynes naujame stadione.

Šiandien turime iš pagrindų atnaujintus legendinius Kauko laiptus, kurių projektas taip pat buvo sulaukęs priešpriešos, bet kauniečiai jau gali patys pamatyti ir įsitikinti, jog tai buvo visiškai nepagrįsta.

Vertinu konstruktyvią kritiką, tikslius ir aiškius pastebėjimus su idėjomis, ką būtų galima padaryti geriau. Tačiau tai reikalauja pastangų, o garsiai sakyti bet ką – paprasta, nesunku.

Taip pat nesudėtinga padaryti nevykusią, tendencingą nuotrauką ir iššaukti didžiulį triukšmą, net nesigilinant į istorines detales ar kitas aplinkybes. Kai kas, artėjant Seimo rinkimams, sugeba net iš Vilniaus atvažiuoti, kad atkartotų tą kadrą nusifotografuodami asmenukei.

Taip pat nesudėtinga padaryti nevykusią, tendencingą nuotrauką ir iššaukti didžiulį triukšmą, net nesigilinant į istorines detales ar kitas aplinkybes.

Gal nevertėtų kabinėtis prie to, ko pats nesugebi padaryti geriau? Neatiminėkim duonos iš tikrų architektų ir nesistenkim kiekvienas jais būti.

XVI amžiaus gotikinei bažnyčiai Zapyškyje sugrąžinama tai, kas ten buvo prieš šimtą metų. Pakanka sulyginti šiandieninį planą su 1921 metų tarpukariniais brėžiniais. Aiškiai matyti, kad išdėstymas yra kone identiškas – atkuriamos tos pačios kadaise išnykusios miestelio turgaus aikštės ribos, tik smėlio ir žvyro dangą pakeitė kitos statybinės medžiagos. Ar betonas – geriausias pasirinkimas? Diskusijos vertas klausimas, bet ginčytis dėl to reikėjo kur kas anksčiau.

Kaip meras niekada nesikišu į projektų svarstymus. Šiai funkcijai kiekviena savivaldybė turi savo vyriausiąjį architektą – profesionalą, kuris neša atsakomybę. Todėl šiuo atveju palaikau architektą Gintarą Prikockį, nes tikiu, kad čia jis įdėjo daug darbo ir galutinis rezultatas bus gražus, primenantis autentišką anuometinę bažnyčios aplinką ir teikiantis džiaugsmo ten besilankantiems žmonėms“, – sakė V. Matijošaitis.

Visvaldas Matijošaitis

Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis, žvelgdamas į situaciją iš profesinės pusės, pritarė mero nuomonei. Pasak jo, ažiotažas sukeltas visai ne laiku: „Sakyčiau, tai jau pavėluotas, o iš kitos pusės dar gerokai per ankstyvas triukšmas. Pavėluotas – dėl to, kad žiūrėti ir pastabas reikšti reikėjo dar projekto stadijoje, o per ankstyvas – nes dar nesulaukėme iki galo įgyvendintų sprendinių.

Dabartiniame etape, kol statybvietėje stovi traktoriai ir aplink išrausta teritorija, kritiškai kalbėti gali tik tie, kas iš tikrųjų galbūt nesuvokia, kaip tokie darbai atliekami. Galiausiai dar projektuojant diskusijos turėjo vykti pristatant projektą įvairiuose lygmenyse. Specialistai, ekspertai – matė, „laimino“. Tad išties nevertėtų šaukti vidury proceso, kol dar nematome, kaip viskas atrodys baigus darbus.

Senoji Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, erdvė aplink ją – iš tikrųjų labai reikšminga ir svarbi vieta, kuri turi būti išryškinta, pabrėžta.

Manyčiau, architektas turėjo rimtą pagrindą tokiam sprendimui. Išoriškai žiūrint į dabar padarytus architektūrinius sprendinius, nekyla abejonių, kad pačiai bažnyčiai būtų daroma kokia nors vizualinė invazija. Aiškiai matosi, kaip išryškinamas šventorius, turgaus aikštė, kuri anuomet čia buvo.

Be to, erdvė tampa funkcionalesnė – žmonėms atsiveria platesnės galimybės organizuoti renginius, įvairias veiklas ar tiesiog mėgautis unikaliu paveldu, ką daugelis jau iki šiol buvo įpratę čia daryti.“