V. Kasiulevičius: medikų sąjūdžio siekis – išsivaduoti iš baudžiavos

Ne tik atlyginimai

Bene aktualiausia praėjusios savaitės tema Lietuvos gyvenime, karščiausiai aptarinėjama ne tik medikų, bet ir visos visuomenės, sulaukusi Vyriausybės ir net šalies Prezidentės išskirtinio dėmesio, yra lapkričio 3 d. Vilniuje susibūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimai.

"Sąjūdžio, kaip ir visų atgimimo judėjimų, tikslas – išlaisvinti medikus ir jų pacientus iš prievartos principus taikančių institucijų baudžiavos ir iškovoti orias sąlygas visiems tikriesiems sveikatos sistemos šeimininkams", – taip kilusią protesto bangą apibendrino vienas jos iniciatorių Vilniaus Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius, medikas, išgarsėjęs per vieną dieną.

Medikų reikalavimai, surašyti į peticiją, kaip jau žinome, gana kategoriški: nuo sausio 1 d. visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimus padidinti 30 proc., per artimiausius metus – 50 proc., o iki 2020 m. – iki vidutinio ES šalių atlyginimo.

Į sąjūdį susibūrę medikai taip pat pareiškė reikalavimą nedelsiant priimti dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pacientų konsultacijos trukmę, sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, jeigu pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.

Apie profesinės kvalifikacijos ir atsakomybės naštos neatitinkančius medikų atlyginimus kalbama jau nuo praėjusio amžiaus. Ar įmanoma staiga juos tiek daug padidinti, ar pagrįstas šis reikalavimas?

Premjeras S.Skvernelis pareiškė nekeisiantis nustatytos pozicijos pirmiausia išspręsti sveikatos sistemos problemas ir tik tada kelti atlyginimus pagal tai, kaip suplanuota ateinančių metų biudžete. Atrodo, šis verdiktas turėtų atvėsinti medikus, bet jie nuomonės nekeičia: be gerokai didesnių asignavimų sveikatos sistemai teigiamų pokyčių nebus.

Į medikų sąjūdžio sukeltas diskusijas sureagavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusį ketvirtadienį paragino kelti darbo užmokestį gydymo įstaigų darbuotojams. Susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovėmis metu taip pat buvo aptartos kitąmet turinčios įsigalioti Prezidentės iniciatyva priimtos pataisos, numatančios nuobaudas gydymo įstaigoms, nesuteikiančioms paslaugų gyventojams laiku. Būtent šios pataisos buvo bene paskutinis lašas, perpildęs medikų kantrybės taurę.

Sąjūdžio, kaip ir visų atgimimo judėjimų, tikslas – išlaisvinti medikus ir jų pacientus iš prievartos principus taikančių institucijų baudžiavos ir iškovoti orias sąlygas visiems tikriesiems sveikatos sistemos šeimininkams.

Reikia 200 milijonų

Dėl pirmojo reikalavimo – padidinti atlyginimus sveikatos apsaugos ministras A.Veryga su Lietuvos gydytojų sąjunga preliminariai sutarė, kad jie galėtų būti didinami 20 proc. nuo kitų metų gegužės.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu vidutinė gydytojų alga, atskaičiavus mokesčius, siekia apie 1 140 eurų, slaugytojų – 590 eurų. Profesoriaus V.Kasiulevičiaus teigimu, šis vidurkis, nuo šeimos gydytojo iki aukščiausios kategorijos neurochirurgo, yra apie 1 000 eurų, slaugytojų – 500 eurų.

Reikalavimo padidinti šį medikų atlyginimą trečdaliu tenkinimas, anot V. Kasiulevičiaus, duotų gerą žinią visiems jauniems žmonėms, ketinantiems išvykti iš Lietuvos, suteiktų viltį, kad siekiama išgyvendinti korupciją sveikatos apsaugos sistemoje ir skatinamas sąžiningas darbas. Lietuvos medikų sąjūdžio apskaičiavimais, toks medikų atlyginimų didinimas atsieitų beveik 210 mln. eurų. Ar tai daug?

"Iš tikrųjų tai valstybė mums nesumoka 475 mln. eurų už jos pačios draudžiamus asmenis, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstituciją. Dar vienas dalykas – valstybė nesumoka 50 mln. eurų kasmet, kuriuos sumokėti už būtiną ir skubią pagalbą įpareigojo Konstitucinis Teismas", – profesorius V.Kasiulevičius turi omenyje tai, kad valstybė už draudžiamus asmenis – vaikus, moksleivius, studentus, pensininkus į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą sumoka perpus mažiau, nei atskaičiuojama iš dirbančiųjų.

Ir pastarųjų, ir valstybės draudžiamų asmenų gydymas yra vienodas. Vadinasi, dirbantieji remia valstybę, o jei mokesčiai būtų vienodi, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas būtų gerokai pilnesnis ir jame pakaktų lėšų medikų atlyginimams padidinti.

Kauniečių pavyzdys

Premjeras S.Skvernelis finansinių rezervų mato reformuojant sveikatos sistemą. Anot jo, reikia kalbėti apie ligoninių profilių išgryninimą, apie kokybės užtikrinimą ten, kur labai sumažėjo pacientų, apie šių gydymo įstaigų profilių pakeitimą, medicinos įrangos, kuri neefektyviai naudojama, įsigijimą.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga galvoja kitaip. Praėjusią savaitę vienoje televizijos laidoje paprašytas įvertinti reformos, kai apytuštės ligoninės būtų uždaromos, jų funkcijos atiduodamos šeimos gydytojams ir apskričių centrų ligoninėms, ekonominį efektą, A.Veryga atsakė: "Tokios nereikia. Nereikia tų ligoninių uždaryti, nes kai kurių paslaugų tuose regionuose reikia. Nereikia nieko sutaupyti, reikia lėšas efektyviai naudoti. Pinigų nemažės, tiesiog įstaiga, kuri dirbs rentabiliai, nevilios gydytojų viena iš kitos ir panašiai."

Ministro A.Verygos teiginius iš dalies galima pagrįsti kaunietišku pavyzdžiu.

Šių metų trečiojo ketvirčio vidutinį medikų darbo užmokestį palyginus su praėjusių metų antru ketvirčiu, pas mus gydytojams jis padidėjo 25 proc., slaugytojoms – 18 proc.

"Pradėjęs dirbti Dainavos poliklinikoje supratau, kad nelaukiant nei sąjūdžių, nei įsakymų iš aukščiau pirmiausia reikia mažinti biurokratinį, nemedicininį aparatą, siaurinti jo funkcijas, o taip sutaupytas lėšas skirti medikų atlyginimams didinti. Šių metų trečiojo ketvirčio vidutinį medikų darbo užmokestį palyginus su praėjusių metų antru ketvirčiu, pas mus gydytojams jis padidėjo 25 proc., slaugytojoms – 18 proc.", – Kauno Dainavos ir Šilainių poliklinikų vadovas Paulius Kibiša sakė, kad puikiai supranta medikų sąjūdžio reikalavimus ir jiems pritaria.

Vis dėlto taip yra ne visur. Ministras A.Veryga pabrėžia: nuo liepos padidinus paslaugų įkainius tam, kad būtų padidinti medikų atlyginimai, kai kuriose gydymo įstaigose šios lėšos buvo panaudotos įsiskolinimams likviduoti.