Užsienio studentams Kaune vis dar tenka ištverti patyčias

Susiduria su priešiškumu

Netolerancija mąstantiesiems ir garsiai tą išsakantiesiems, besielgiantiesiems ar atrodantiesiems kitaip nei dauguma, Lietuvoje gana dažnai pasitaikantis reiškinys. Su juo susidūrė ir didžiuosiuose universitetuose ne vienus metus studijuojantys kitataučiai.

Kai kurie jų prisipažino iš praeivių ne kartą sulaukę ne tik užgauliojimų ir priekabių dėl savo egzotiškos išvaizdos, bet ir buvę išvadinti kebabais ar kitais įžeidžiais žodžiais. Tiesa, akademinės bendruomenės atstovai džiaugėsi, kad tokių atvejų pasitaiko vis rečiau, o miestiečiai iš konservatyvių provincialų pamažu virsta plačių pažiūrų pasauliečiais.

"Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės į kitataučius žiūri įtariai, ypač po pasaulį sukrėtusių teroro išpuolių ir augančios pabėgėlių imigracijos į Europą. Žiniasklaidoje pasirodančios žinutės taip pat turi įtakos gyventojų požiūriui. Todėl natūralu, kad viešajame transporte šalia savęs išvydę tamsesnio gymio studentą ne visi  jaučiasi gerai. Atvykėliai šias nuotaikas labai pastebi", – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų atstovybės prezidentas Laurynas Jarukas.

Viename didžiausių ir tarptautiškiausių universitetų Baltijos šalių regione, pašnekovo skaičiavimais, šiuo metu mokosi daugiau nei 800 studentų iš įvairių pasaulio šalių. Atvykusieji mokytis čia sudaro daugiau nei 10 proc. visų studijuojančiųjų LSMU. Gerokai mažesnė nei kitose Europos šalyse studijų kaina ir aukšto lygio paruošimas į Kauną vilioja abiturientus iš Izraelio, Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės. Vis dėlto didžiąją dalį būsimųjų medikų sudaro Vakarų ir Šiaurės šalių jaunimas. Kiek rečiau studentų sąrašuose atsiranda Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Korėjos ar Kinijos piliečių pavardės.

Lietuvoje neužsibūna

Tūkstančius kilometrų įveikusių ir į Lietuvą studijuoti atvykusių  jaunuolių, pasak L.Jaruko, laukia daugybė iššūkių. Visų pirma jie turi adaptuotis svetimoje valstybėje, kurioje galioja kitos tradicijos ir papročiai, kita kalba ir net studijų sistema. Norėdama palengvinti atvykėlių adaptaciją, LSMU bendruomenė rengia atvirų durų dienas, kurių metu būsimieji studentai supažindinami su naująja aplinka.

"Manau, kad užsieniečių integravimas – ne tik akademinės bendruomenės atsakomybė. Lietuvos politikos atstovai taip pat turėtų būti labiau suinteresuoti draugiškos aplinkos kūrimu ir socialine kitataučių integracija. Taip, pokyčiai vyksta, tačiau padaryta dar labai nedaug. Tai tarsi neatverstas lapas", – apie integravimo spragas kalbėjo L.Jarukas.

Pradėję mokslus dažniausiai visi studentai juos baigia, tačiau atsiėmę diplomus Lietuvoje nelieka – doktorantūros ir rezidentūros studijas čia tęsia vienetai. Likusieji grįžta namo. L.Jarukas neslėpė, kad prie to prisideda ne tik akivaizdūs medikų atlyginimų skirtumai.