Užsieniečių pamėgtame šalies regione – milijoninių investicijų bumas

Kauno mieste ir rajone registruojamas milijoninių investicijų bumas. Trečiadienį pradėta statyti vienos pasaulinės gigantės gamykla, o su kita pasirašyta rekordinio dydžio investicijų sutartis.

Dar vienas startas

Simbolinėmis iškilmėmis Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), esančioje Kauno rajone, pasaulinė medicinos įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja "Hollister" trečiadienį pradėjo statyti gamyklą. Investicijos sieks apie 50 mln. eurų, bus sukurta maždaug 300 darbo vietų.

Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė "Continental" ir Lietuvos Vyriausybė taip pat trečiadienį pasirašė investicijų sutartį bei susitarimą dėl bendradarbiavimo – Vokietijos bendrovė įsipareigojo investuoti 95 mln. eurų į naują gamyklą Kauno rajone. Tai bus didžiausia plyno lauko investicija Lietuvoje pastaraisiais metais ir viena didžiausių šalies istorijoje. Planuojama sukurti apie tūkstantį naujų darbo vietų.

"Tai paveiks šimtus mūsų šeimų ir prisidės prie dirbančiųjų kompetencijų tobulinimo", – spaudos konferencijoje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Įmonės "Continental Automotive Lithuania" vadovas Shayanas Ali nenurodė konkrečios vietos, kurią pasirinko, tačiau skelbiama, kad gamykla bus statoma Kauno pramoninėje zonoje. Tikėtina, kad gamykla iškils Kauno LEZ.

Šimtai milijonų eurų

Kauno LEZ jau kyla "Hella" gamykla. Pradinė investisija – maždaug 30 mln. eurų. Ateityje ši suma gali padidėti dar apie 90 mln. eurų. Čia bus sukurta maždaug tūkstantis darbo vietų.

Domeikavoje startavusios "Hegelmann Transporte" statybos (20 mln. eurų, 250 darbo vietų pirmame etape).

Apie planus įsikurti Kaune yra paskelbusi ir pasaulinės nekilnojamojo turto rinkos duomenų rinkimo, apdorojimo ir analitikos paslaugas teikianti Nyderlandų bendrovė "GeoPhy" bei daugelis kitų.

Skelbiama, kad vien "Continental", "Kitron", "Hollister", "Hella", "Hegelmann Transporte", "Peikko" kartu sudėjus Kauno regione ketina investuoti per 265 mln. eurų.

Palyginkime: rekordinis šių metų Kauno miesto biudžetas siekia 300 mln. eurų, tad investicijų traukinys šiemet įsibėgėjo kaip reikiant.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, kur jau veikia 27 investuotojai, sukurtos 3 456 darbo vietos, pritraukta 489 mln. eurų investicijų, iš kurių 70 proc. – tiesioginės užsienio investicijos.

Kas priviliojo?

Kompanijų atstovų teigimu, pasirinkimą, kur investuoti, lėmė gera šalies ir Kauno regiono geografinė padėtis, palanki investicinė aplinka, išvystyta infrastruktūra ir kvalifikuota darbo jėga. Kauno miestas ir rajonas yra šalia magistralinių automobilių kelių ir geležinkelio, yra tarptautinis oro uostas, intermodalinės jungtys, daug universitetų, rengiančių reikalingus specialistus.

"Į savo komandą kviesime ir patyrusius aukštos kvalifikacijos inžinierius, ir ką tik baigusius universitetus arba kolegijas studentus", – yra sakęs "Hollister Incorporated" vystymo vyresnysis viceprezidentas James W. Humphries.

Dėl darbščių ir kūrybingų mūsų miesto žmonių bei per pastaruosius metus plūstelėjusių investicijų Kaunas dabar tampa sparčiausiai augančiu Lietuvos miestu. Visos darbo vietas kuriančios investicijos Kaunui padės augti, o jo žmonėms – gerai gyventi.

Prakalbus apie darbo jėgos kainą, jis teigė, kad Lietuvos specialistai nėra pigiausi, bet, kas svarbiausia, kompetentingi. "Mes žiūrime ne tik į darbo jėgos prieinamumą. Žiūrime į gebėjimus, ambicijas, išsilavinimą ir anglų kalbos žinias, nes esame tarptautinė kompanija", – tvirtino "Continental Automotive Lithuania" vadovas S.Ali.

Bendrovėms "Continental" ir "Hella" daugiausia reikės inžinierių ir IT specialistų. Žinoma, kad jos darbuotojams iš pradžių rengs specialius mokymus, kurių dalis specializuosis jos padaliniuose Vokietijoje.

Dalį darbuotojų bendrovės tikisi atsirinkti bendradarbiaudamos su aukštosiomis mokyklomis. Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas yra minėjęs, kad "Hegelmann Transporte" universiteto logistikos specialybės studentams moka stipendijas ir jie nesunkiai gauna darbą.

Kauno technologijos universitete ne kartą lankėsi įvairių bendrovių atstovai, tarp jų – ir "Hollister Incorporated" aukščiausios vadovybės atstovai. Dabar laikinai einanti rektoriaus pareigas Jurgita Šiugždinienė yra pasakojusi, kad įmonėms siūlo bendradarbiauti kuriant atskirus kompetencijų blokus studijoms. Taip laimi ir aukštoji mokykla, ir verslas.

KTU Karjeros ugdymo centro vadovė Lina Slavickaitė skaičiavo, kad universitetas kasmet išleidžia apie 900–1000 informatikos mokslų, elektros, elektronikos ir mechanikos studijų krypčių absolventų.

"Šiuo metu KTU vysto ir palaiko glaudžius ilgalaikio bendradarbiavimo ryšius su naujai į rinką ateinančiomis kompanijomis, tokiomis kaip "Continental Automotive", "Hollister Inc.", "Hella Group", "Kitron" ir kt. Neabejojama, kad tokių kompanijų atėjimas į Kauną labai padidins specialistų poreikį elektros, elektronikos, transporto, gamybos, mechanikos, informatikos inžinerijos studijų kryptyse, kuriose jau dabar pastebimas nuolat augantis stojančiųjų susidomėjimas", – sakė L.Slavickaitė.

Ji teigė, kad investuotojų siūlymai tenkina studentų ir absolventų lūkesčius dėl darbo vietos naujumo, modernios darbo aplinkos ir įrangos, papildomų siūlomų verčių "Tačiau labiausiai juos domina įmonės pasiekti rezultatai, žinomumas, patikimumas kokybės standartas ir tarptautiškumas, kurį darbuotojai turi galimybę patirti dirbdami savo gimtojoje šalyje, nes tarptautinė darbo kultūra atkeliauja su investuotojais", – kalbėjo atstovė.

Kaip nusigauti darbuotojams?

Kartu su milijoninėmis investicijomis Kauno regioną užplūdo ir iššūkiai.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas "Kauno dienai" akcentavo, kad didelių tarptautinių kompanijų atėjimas svarbus regionui ir visai Lietuvai, todėl kartu su Vyriausybe būtina ieškoti sprendimų, kaip gerinti infrastruktūrą ir kurti palankią verslui aplinką. Vyriausybė ir rajono savivaldybė į LEZ yra investavusi apie 5 mln. eurų, tačiau to nepakanka.

"Kauno rajone telkiasi kelios verslo zonos, kurioms ypač svarbi kelių infrastruktūra. Kumpių kaime, šalia automagistralės Kaunas – Klaipėda veikia apie 60 įmonių, kurios seniai laukia viaduko. Dėl transporto spūsčių kenčia ne tik verslininkai, bet ir visa Užliedžių seniūnija", – vardijo V.Makūnas.

Jis minėjo, kad Karmėlavos seniūnijoje jau tvarkomos pagrindinės gatvės, bet dar daug reikės nuveikti ateityje, kad neliktų spūsčių, būtų mažesnė oro tarša. Meras atkreipė dėmesį į tai, kad šalia augančių pramonės teritorijų reikia ir žaliųjų zonų, vaikų darželių, maitinimo įstaigų.

Faktas, kad Kauną pasirinko tokio lygio kompanija kaip "Continental", turės didelę įtaką būsimiems į Kauną žvelgiančių kompanijų sprendimams.

"Svarbu matyti ne tik investicijas, kuriamas darbo vietas, bet ir šalia gyvenančius žmones, kuriems verslo atėjimas gali kelti tam tikrų nepatogumų. Vienai savivaldybei nėra lengva įveikti tokius iššūkius, todėl reikia, kad sprendžiant strateginius klausimus dalyvautų ne tik abiejų savivaldybių, bet ir Vyriausybės, verslo atstovai", – įsitikinęs V.Makūnas.

Yra iškilusi ir darbuotojų pavėžėjimo problema. Kauno miesto ir rajono savivaldybės spręs dėl viešojo transporto maršrutų iki LEZ.

Planuojama, kad pramoninėse zonose atsiras ir laisvalaikio zonos, vaikų darželiai, maitinimo įstaigų.

Buvo nepelnytai apleistas

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio pastebėjimu, Kaunas ilgai buvo užmirštas ir nepelnytai apleistas. "Dėl darbščių ir kūrybingų mūsų miesto žmonių bei per pastaruosius metus plūstelėjusių investicijų Kaunas dabar tampa sparčiausiai augančiu Lietuvos miestu. Visos darbo vietas kuriančios investicijos Kaunui padės augti, o jo žmonėms – gerai gyventi", – dėstė meras.

Kaip tai atsilieps Kauno miesto ir rajono biudžetui, pavyzdžiui, po penkerių šešerių metų, kai visi šie projektai jau bus įgyvendinti ir pradės veikti?

"Pagrindinis visų Lietuvos savivaldybių pajamų šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis. Kuo daugiau yra žmonių ir kuo geriau jie uždirba, tuo savivaldybės turi daugiau pinigų, už kuriuos gali nutiesti daugiau kelių, šaligatvių, pastatyti daugiau naujų darželių ir mokyklų, sutvarkyti daugiau parkų ir t. t. Kiekviena naujai sukurta darbo vieta prisideda prie to, kad miestas sėkmingai tvarkytųsi, augtų ir klestėtų", – sakė V.Matijošaitis.

Jo nuomone, pasaulinės kompanijos Kauno regionui atneš ne tik ekonominės naudos.

"Visos didelės kompanijos, svarstančios apie investavimą kokiame nors mieste, visų pirma žiūri į ten jau veikiančių kitų kompanijų pavyzdžius. Faktas, kad Kauną pasirinko tokio lygio kompanija kaip "Continental", turės didelę įtaką būsimiems į Kauną žvelgiančių kompanijų sprendimams", – teigė meras.

V.Matijošaitis sakė, kad su potencialiais investuotojais susitinka bent kartą per kelias savaites. Dalis jų galvoja apie gamyklų LEZ statymą, kiti nori miesto centre atidaryti paslaugų centrus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
"V.Matijošaitis sakė, kad su potencialiais investuotojais susitinka bent kartą per kelias savaites" - visi bijo raudonojo krabo žnyplių... al'Mah žino ką daro, lak'ūną prezidentu padarė, dabar tą patį nori su milicininku padaryt.

Tomas komentatoriams

Tomas komentatoriams portretas
Tai nesupratau.Kai buvo meras Kupčinskas,kuris beveik nieko nedarė,tai buvo blogai,o dabar kai kažkas reikšmingo vyksta-vėl blogai.Tai jūs patys ar žinot ko norit?Kas geriau-ar laisva ekonominė zona(nuvažiuokit pažiūrėkit kas ten vyksta) ar plynas laukas?

Taigi

Taigi portretas
Laisvoji ekonominė zona - tai pagaliau išvardinkite, kokius mokesčius mokės tos įmonės, o nuo kokių atleistos? Ar LEZ įstatymas pasikeitė? Paskaičiuokite, kiek mokesčių negaus Lietuva ir kaip tai paveiks kitų įmonių konkurencingumą? O gal visą Lietuvą paskelbkit LEZ, bus ne tiek investicijų.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių