Už žydų žudynes atgailavo ir lietuviai, ir vokiečiai

„Mano senelis Kauno žydams atnešė mirtį ir nelaimes. Noriu nusilenkti ir atsiprašyti dėl to, ką padarė mūsų protėviai“, – sakė vokietė Birgita Hass, kartu su lietuviais ir žydais dalyvavusi holokausto aukų paminėjime IX forte.

Neįprastas žygis

IX fortą ir Kauno rotušę jungiančios gatvės penktadienio pavakarę tapo šešių kilometrų žygio maršrutu. Į eitynes susitelkę žmonės atgailavo už žydų žudynes Lietuvoje.

Neįprastu žygiu Kaune buvo paminėta Lietuvos žydų genocido diena ir holokausto Lietuvoje 70-metis.

Kauno gatvėmis vykusios eitynės vadinamos „Gyvybės žygiu“. Pirmą kartą toks žygis buvo surengtas 2007 metais Vokietijoje, kai grupė krikščionių pajuto, jog reikia atgailauti dėl nuodėmių, kurias daugelio iš jų tėvai ir seneliai padarė žydų holokausto metu. Žygio sumanytojai ir organizatoriai yra įsitikinę, kad širdingas atgailos aktas sutaiko krikščionis ir žydus, išgydo daug skaudžių žaizdų.

Slėgė kaip akmuo

Jaudinančius atsiprašymo maldos žodžius IX forte kalbėjo ir Vermachto kareivio anūkas Guido Kaschas. Jo senelis tarnavo dalinyje, kuris 1941 metų birželio mėnesį okupavo Lietuvą. Pasak G.Kascho, senelis niekada nepasakojo apie žiaurią praeitį, bet sunkus prisiminimų akmuo nuolat slėgė jį ir artimuosius.

„Lietuvos respublikos Seimas 2011 metus paskelbė holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais, todėl esame dėkingi Dievui, kad būtent šiais metais „Gyvybės žygis“ vyksta Lietuvoje“, – sakė Tarptautinės Krikščionių ambasados Jeruzalėje Lietuvos skyriaus vadovas Michaelis Maassas.

Holokaustas – viena didžiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos tragedijų. Per kelis 1941 metų mėnesius buvo nužudyta apie 200 tūkst. žmonių – apie 90 proc. Lietuvos žydų bendruomenės.

Stebėjosi vestuvininkais

Specialiai į žygį Lietuvoje iš JAV atvyko populiarus krikščioniškosios muzikos atlikėjas Tedas Pearceas.

Jis stebėjosi ir fotografavo, kaip netoli minėjimo vietos krykštavo šventiškai nusitekę vestuvininkai.

„Toje vietoje juk nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių. Vestuvės ir kapinės – nenormalu“, – sakė T.Pearceas.

Vestuvininkai pribloškė ir minėjime dalyvavusį  Štuthofo koncentracijos stovykloje gimusį amerikietį Peterį Lothą. Jis užsiminė, kad, pavyzdžiui, Amerikoje tai būtų neįsivaizduojama.

Po minėjimo prasidėjusio žygio maršrutas tęsėsi Žemaičių, Linkuvos, Panerių, Jurbarko, Jonavos, A.Jakšto gatvėmis ir po dviejų valandų pasiekė Rotušės aikštę, kur buvo surengtas minėjimas. Kiek vėliau vyko Šabo vakarienė su žydų bendruomene.


Šiame straipsnyje: holokaustasIX fortas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Sv.Siluva

 Sv.Siluva portretas
Mano mama labai daznai verkdavo ,prisiminusi,nuzudytas ,buvusias klases drauges zydaites. Ilsekites ramybeje,brangios mano mamos drauges.

Tuteiša

Tuteiša portretas
cia rusiska mada atejo -filnuotis prie Lenino, karo kapu? Nu ir debilizmas, nebent tai rusu vestuves

Kolchida

Kolchida portretas
To dar nebuvo,del zydu ir vestuves reikejo atideti,kazkokia anomalija.....
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių