Uosialapiai klevai puola Kauną

Petrašiūnuose, Energetikų g., jau ne pirmi metai vyksta kova tarp vietos gyventojų ir pavojingų sveikatai invazinių uosialapių klevų.

Petrašiūnuose, Energetikų g., jau ne pirmi metai vyksta kova tarp vietos gyventojų ir pavojingų sveikatai invazinių uosialapių klevų. Nors ir žmonės, ir seniūnijos pasamdyti darbininkai juos kerta, pastarieji vis atauga, grasindami išplisti po visą miestą.

Padarė pusę darbo

Energetikų g. gyvenantis Lionginas Taranda pasakojo apie ne vienus metus trunkančią kovą ne tik su klevais, bet ir su biurokratais.

"Gatvę pradėjome švarinti nugriaudami menkaverčius statinius – juose nuolat gyvendavo benamiai. Po talkų likusioms šiukšlėms išvežti seniūnija davė sunkvežimį. Paskui ėmėmės medžių. Nors savivaldybės siųsti darbininkai kai kurios medžius iškirto, bet paliko menkaverčius kanadietiškus uosialapius klevus. Dėl šių invazinių augalų iškirtimo kovoju trejus metus – niekaip negaliu įrodyti, kad šie medžiai niekam tikę", – apgailestavo L.Taranda.

Vyras sakė, klevų norintis atsikratyti dėl to, kad jie jau beveik baigia išgriauti jo tvorą. Petrašiūnų seniūnijoje jis buvo apkaltintas norįs savo problemas susitvarkyti už seniūnijos pinigus.
"Man svetimų pinigų nereikia. Žemė, kurioje auga klevai, – valstybinė. Po ilgų debatų klevus nupjovė, tačiau tik vienoje gatvės pusėje. Kelmai be galo greitai sužėlė, sėklos iš kitos gatvės pusės netruko atskristi ir vėl sudygti. O juk norisi susitvarkyti, kad aplinka būtų graži. Kai pradedi tvarkytis ir kiti imasi tvarkyti", – įsitikinęs L.Taranda.

Pavojingas sveikatai

Nors kauniečio problema atrodo nedidelė, tačiau aiškėja, kad šie invaziniai medžiai gali pridaryti nemažai žalos ne tik gamtai, bet ir patiems miestiečiams.

Su analogiška situacija susidūręs Vilnius jau mėnesio pradžioje Vilnios upės pakrantėse pradėjo naikinti šiuo medžius. Tam specialų projektą inicijavo Aplinkos ministerija (AM), o jį vykdo Lietuvos gamtos fondas.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas laikinai einantis vedėjo pareigas Aleksandras Beliavičius pripažino, kad sostinė, kovodama su uosialapiais klevais, lenkia Kauną.

"Tai invazinis ir nelabai pageidautinas mūsų šalyje medis. Jo žiedadulkės – itin stiprus alergenas, galintis sukelti šienligę. Šie medžiai labai greitai dauginasi ir nustelbia kitą augmeniją, keičia Lietuvos kraštovaizdį", – gamtos įsibrovėlių pavojus vardijo A.Beliavičius.

Patiems kirsti negalima

Šio skyriaus specialistas, dendrologas Ovidijus Petrulis teigė, kad ši AM vykdoma programa jau pasiekė Kauno prieigas, tačiau neaišku, kada tai bus įgyvendinama mieste.

"Nemuno ir Nevėžio draustinyje tokie medžiai jau nudžiovinti, bet mieste kol kas tai nedaroma. Viskas susiję su pinigais. Bet ir mieste šie medžiai po truputį kertami, pavyzdžiui, po P.Vileišio tiltu. Kai kam šie medžiai labai patinka – Senamiestyje, Naujamiestyje žmonės ant mūsų pyksta, kai juos kertame, nors jie dažnai būna užsisėję savaime. Kažkada jie būdavo sodinami ir dėl grožio – pavyzdžiui, augo Vasario 16-osios g. Miesto architektus tada sužavėjo jų gumbuoti kamienai", – pasakojo dendrologas.

Jis prognozavo, kad šių medžių problemos Kaune greitai išspręsti nepavyks – pirmenybė teikiama šalinant 5 tūkst. avarinių miesto medžių.

A.Beliavičiaus teigimu, nepaisant to, kad medis – nepageidaujamas, patys gyventojai jo negali savavališkai kirsti ir gali už tai sulaukti baudų. Specialistas priminė, kad bet kokiam želdiniui kirsti reikalingas savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus leidimas.

Amerikietiška dovana

Vienas labiausiai Lietuvoje paplitusių invazinių augalų – uosialapis klevas (Acer negundo). Lietuvoje šis iš Šiaurės Amerikos kilęs medis pradėtas sodinti parkuose kaip dekoratyvinis augalas 1936 m., o per 40 metų paplito upių pakrantėse, pamiškėse, pakelėse. Ši rūšis plinta labai lengvai – jo vaisius išnešioja vėjas ir vanduo. Uosialapiai klevai sparčiai įsitvirtina ir nustelbia vandens telkinių pakrančių buveines bei kelia grėsmę jose gyvenančioms vietinėms rūšims. Uosialapio klevo žiedadulkės pavojingos žmonių sveikatai, nes sukelia alergiją (polinozę).

Pagal AM inicijuotą šios rūšies klevų populiacijos naikinimo programą iki 2015 m. vidurio planuojama išvalyti beveik 500 ha šio augalo užkariautų vandens telkinių pakrančių.
Uosialapių klevų gausa cheminiu būdu pradėta reguliuoti šių metų birželį – Vilniaus, Kauno, Jurbarko ir Pagėgių rajonų savivaldybėse.

Medžiai apdorojami chemiškai: į augalo kamieną sušvirkščiama speciali herbicidų injekcija. Po kelių savaičių augalas praranda gyvybingumą, pradeda džiūti. Nudžiūvę medžiai pjaunami rudenį ir žiemą, o vėliau bus iškastos ir jų šaknys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Unte

Unte portretas
Lampėdžio pakrantėse pasidairykit - pilna to brudo, o gajus kaip nežinau kas... išrauni po mėnesio penkiolika jo vietoje išdygę - panašiai kaip su sosnovskio barščiais. galėtų matjošaitis bent savo sklypą paežerėj susitvarkyti... o tai bylinėjasi dėl velniai žino ko...

KV

KV portretas
Kauno valdžia - kaip tas šuo ant šieno - nei pats ėda, nei kitiems duoda...

:):)

:):) portretas
jau tur būt vėl reikia nemokamų malkų ponams, tai sugalvojo pasakėlę apie "kenksmingus" medžius. Auga jų aplinkui mieste dešimtys ir kiek metų švarina orą, bet alergijomis niekas iš mūsų neserga. O topoliai, drebulės juk irgi pūkus skleidžia, tai negi ir juos dėlto jau naikinsim???
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių