„Uodo" šeimos turgelyje uodui būtų sunku

Po Lietuvą keliaujantis „Uodo" šeimos turgelis savaitgaliais jau tapo laukiamas svečias vis kitame mieste. Sekmadienį Kaune, „Žalgirio" arenoje, viešėjęs turgelis nepaliko abejingų.

Pametė skaičių

Papramogauti ir apsipirkti su šeima „Uodo" šeimos turgelyje kai kuriems kauniečiam jau tapo tradicija. „Mes gal jau kokį trečią kartą ateiname. Dar nebuvo taip, kad nerastume ko nors reikalingo ar tiesiog mielo“, - šyptelėjo kaunietė Daina Morkienė.

Moteris apžiūrinėjo vasarinius mergaitiškus drabužėlius ir dėstė, kad vasarą aprėdų nebūna per daug. Penkiametė jos dukra Unė glostė čia pat prie drabužėlių suguldytus pliušinius meškučius. Nors tėtis kantriai laukė savo damų, tačiau pasidarė išvadą kitam kartui: „Geriau būčiau leidęs jas vienas“.

Viena iš turgelio organizatorių Gitana Granickienė sakė, kad toks turgelis rengiamas jau 51-ą kartą. Kelintas Kaune, jau sunkiai suskaičiuojama. Šeštadienį turgelis kvietė klaipėdiečius, sekmadienį – kauniečius.

„Kai kurios prekybininkės kartu buvo ir vakar, ir šiandien. Skirtumas yra, kuriuose miestuose viešime. Didžiuosiuose miestuose pirkėjai labiau išlepę, mažesniuose perkamumas gal didesnis, žmonės ne tokie išrankūs“, - skirtumus pastebėjo G.Granickienė.

Asortimentas plečiasi

„Uodo" šeimos turgelio sumanytojos ir rengėjos tikino, kad turgelio idėja nuo pradinio taško praktiškai nepakito, tik prasiplėtė asortimentas. Išparduoti išaugtus vaikų drabužėlius, avalynę, nusibodusius mažųjų žaislus, knygas ar kitus namų apyvokos daiktus – štai turgelio organizatorių tikslas.

„Jei pradžioje daugiausia siūlydavo kūdikių arba vaikams iki 3 metų drabužėlius, tai dabar galima rasti ir moteriškų, ir vyriškų drabužių, rankdarbių, papuošalų. Tikrai didesnė įvairovė“, - pokyčius minėjo Daiva Kriauzienė.

Kinta ir požiūris į prekių pateikimą. „Viena šeima paklausė, ar galėtų atsivežti balandį narvelyje, kurį pasidėtų ant prekystalio pirkėjų dėmesiui patraukti“, - šyptelėjo Jūratė Silevičienė. Per gausybę organizuotų turgelių moteris pastebėjo, kad geriau prekiauti sekasi tiems, kurie neprisikrauna pilnų maišų.

„Gražiai išdėlioti, su kainomis, gerai matomi daiktai visada labiau patraukia akį. Nesvarbu, kad turgelis, tačiau žmonėms patogiau ne maišuose raustis, o pamačius reikiamą ar gražų daiktą prieiti pasižiūrėti ir įsigyti“, - įsitikinusi G. Granickienė.

Daiktas su istorija

Turgelio reikalingumu neleidžia abejoti spūstys praėjimuose tarp prekystalių, rodos, net uodui vietos nelikę. „Aš kol kas net nespėjau pasidairyti, tik žiūriu, kaip praeiti“, - garsi replika prajuokino būrelį susigrūdusių žmonių. Daugiausia buriavosi moterys, tačiau buvo ir vyrų.

„Labiausiai ieškome vienam, kuris laksto, ir kitam, kurio dar laukiame. Kiek žiūrėjome, palyginti geros būklės drabužėliai ir kainos nesikandžioja“, - pirkinių krepšelį rankoje maigė Tomas Visockis. Gerą įspūdį tureglis paliko ir pirmą kartą jame apsilankiusiai Valentinai Miknevičienei: „Tikrai matyti, kad iš žmonių, o ne taip kur nors supirkta ir atnešta“, - gyrė ji. Jos penkiametė dukra Kamilė rankose laikė ką tik įsigytą populiaraus animacinio filmuko heroję Laimę.

„Parduodantys daiktus derasi, dar ir dovanų duoda. Nors draugės labiau norėjo čia ateiti, tačiau man labiau sekasi“, - juokėsi Jolanta Tamošiūnienė. 

„Praėjusį kartą sekėsi prasčiau. Gal kainos per didelės buvo, tai šiemet sumažinau ir vėl bandau. Visai neblogai sekasi“, - sūnelio drabužėliais prekiavo Giedrė Rimkienė. Greta įsitaisiusi Eglė Balčaitytė siūlė savo ir sesės nenešiojamus drabužius. Kaunietė įsitikinusi, kad geriau parduoti nei guldyti į lentynas tai, kas gali praversti kitam.

Dar viena turgelio idėja - įsigijęs daiktą įsigyji istoriją. Mama, parduodama savo mažylio labai mėgtą, patogų drabužį, tikrai turės ką papasakoti pirkėjams, tereikia bendrauti.