Kaune planuojamas unikalus baseinas: kokie iššūkiai laukia?

Laukiantys ieškojimai

Dar prieš dešimtmetį pradėjus trejus metus trukusias "Žalgirio" arenos statybas buvo svarstymų, kad šalia galėtų iškilti arenos funkcijas papildantis statinys. Tiesa, tuomet dėl lėšų stygiaus tokių planų buvo atsisakyta, bet statinį projektavusių architektų iniciatyva į vakarinę arenos pusę buvo atvestos būsimai plėtrai reikalingos komunikacijos. Šiandien tai, apie ką anuomet nedrąsiai svajojo arenos architektai, Kauno savivaldybė ruošiasi paversti realybe.

Vos paskelbus šią informaciją, kilo įvairių diskusijų, kad Nemuno saloje esą atsiras išsišokęs objektas, kuris užgoš natūralų gamtos kampelį. Projekto architektai ramina. Pagal dabar siūlomas idėjas, baseinas susilies su aplinka ir taps salą papildančiu objektu.

"Iššūkis bus įsodinti baseiną į esamą reljefą. Pagrindinė idėja, kad baseinas būtų tarsi parko statinys, kuris išnaudoja reljefą, o ne kažkoks atskiras tūris prie arenos, kuris konkuruotų su esamu objektu, ir būtų vienas ansamblis su juo. Norisi, kad jis minkštai atsigultų aplinkoje, nebūtų vizualinės invazijos į žaliuosius plotus ir atrodytų, kad baseinas natūraliai išaugęs. Kadangi baseinas turi įvairius inžinerinius elementus, norisi, kad tai pavyktų integruoti į gamtą ir neatsirastų nepageidaujamų elementų", – apie projekto iššūkius kalbėjo E.Miliūno studijos, kuri rengė ir "Žalgirio" arenos projektą, architektas Aurimas Ramanauskas.

Susilies su aplinka

Architektas prof. Jonas Audėjaitis tikino, kad iššūkių kaip tik nėra, nes pasirinkta vieta leis pagerinti sporto sąlygas ir įveiklinti Nemuno salą. Anot jo, šiuo atveju sala nebus užstatoma statiniais, tačiau įgis funkcionalumą. Miestas turės ne tik areną, bet ir galės pasinaudoti vandens sportu ir pramogomis. Architektas įsitikinęs, kad baseino projekto įgyvendinimas nebus sudėtingas, nes iškasta žemė taps kalneliu, kuris nereikalauja sudėtingų detalių.

"Teks Kaunui išmokti plaukti. Tai pagrindinis iššūkis, – juokavo J.Audėjaitis. – Dabar situacija yra kaip namuose, jei mes turime kur pasportuoti, bet neturime dušo. Tad tas pats ir mieste, tik čia kiti masteliai. Mes visi norime sportuoti, judėti saloje, tad baseinas bus tikrai naudingas žmonėms."

Kiti architektai pritarė, kad baseinui pasiūlyta labai tinkama vieta.

"Šią idėją vertinu labai gerai. Man visada atrodė, kad Nemuno saloje trūksta balanso tarp žaliųjų plotų ir kažkokių statinių, kurie pritrauktų žmonių. Kai žaliosios erdvės yra per didelės, viskas baigiasi tik pasivaikščiojimu su šunimis, tačiau trūksta gyvybės ir kraujotakos. Kai atsiras "Mokslo sala" ir baseinas, manau, kad bus tobula kombinacija. Visuomenė paprastai sako, kad reikia viską saugoti, tad šiuo projektu ne tik išsaugomi žalieji plotai, bet taip pat ir sukuriamas dar vienas traukos objektas. Bus viskas tikrai labai gerai subalansuota", – pastebėjo architektas Gintautas Natkevičius.

Šis baseinas taps svarbia viso "Žalgirio" arenos komplekso dalimi. Tai bus daugiafunkcinis objektas, skirtas ne tik treniruotėms ir varžyboms, bet ir kauniečių laisvalaikiui.

Pagal dabartinius baseino kompiuterinius vaizdus matyti, kad dalis objekto bus po žeme, tačiau turės jungtį ir su "Žalgirio" arena. Baseino stogas bus apželdintas ir atrodys kaip žalioji salos tąsa, be papildomo barjero, nematomo nuo Karaliaus Mindaugo prospekto. Tiesa, svarstoma prie arenos sukurti meninį akcentą, žymintį įėjimą į baseiną. Tai galėtų priminti sparną. Toks akcentas leis neklaidžioti žmonėms ir laisvai rasti baseiną. Numatoma, kad pietinėje pusėje prie Nemuno atsiras stiklo siena. Ji galėtų atsiverti į lauką.

"Kol kas tai tik idėja. Galima būtų atverti ir stogą, bet tai jau technologiškai labai sudėtinga ir brangu. Galvojant realistiškai, galėtų būti sienose atveriamos tam tikros zonos ir jos integruotos į lauke esančias vandens zonas. Programa gimsta lygiagrečiai, tad idėjų dar atsiranda", – patikino A.Ramanauskas.

Reikalingas objektas

Nauja sporto bazė leis išspręsti esminę problemą, neleidžiančią "Žalgirio" arenoje organizuoti svarbiausių pasaulinio lygio vandens sporto varžybų.

"Šis baseinas taps svarbia viso "Žalgirio" arenos komplekso dalimi. Tai bus daugiafunkcinis objektas, skirtas ne tik treniruotėms ir varžyboms, bet ir kauniečių laisvalaikiui", – sakė "Žalgirio" arenos vadovas Paulius Motiejūnas.

Jam pritarė ir architektai. A.Ramanauskas tikino, kad "Žalgirio" arena yra įvertinta tarptautinėje rinkoje. Ekspertai ne kartą sakė, kad tai yra lankomiausia arena, todėl baseinas bus geras pavyzdys, į kurį galės žvilgčioti Vakarų valstybės.

Lietuvos plaukimo federacija taip pat palaiko naujo baseino idėją, tačiau viliasi, kad, įgyvendinus projektą, jis bus prieinamas visuomenei.

"Tikslas yra labai geras ir kilnus, kad žmonės sportuotų, išmoktų plaukti. Baseinas tikrai duos naudos. Mes esame už baseinų plėtrą, tik norėtųsi, kad jie miestiečiams kainuotų ne per daug", – sakė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.

Grandiozinis projektas

Svarbiausiu daugiafunkcio vandens sporto centro akcentu neabejotinai bus tarptautinius reikalavimus atitinkantis 50 m ilgio, 10 takelių baseinas, greta kurio galėtų būti įrengtos 700 vietų tribūnos. Planuojama, kad statinys bus tiek fiziškai, tiek funkciškai sujungtas su "Žalgirio" arena. Planuojama ties numatoma baseino vieta sutvarkyti ir Nemuno krantinę, tačiau kol nėra parengtas projektas, neaišku, kokiu atstumu reikės tvarkyti.

Siūloma, kad pastato energijos šaltiniai būtų atsinaujinantys. Tam būtų galima naudoti geoterminį šildymą, o vasaromis patalpoms vėsinti naudoti iš žemės imamą pasyvų šaltį. Vandens šildymui siūloma naudoti termodinamines saulės baterijas.

Miesto valdžia planuoja techninį projektą ir statybos leidimą turėti 2019 m. pradžioje. Tada bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Statybos galėtų prasidėti 2019 m. antrą arba trečią ketvirtį, o baigtis – 2020 m. pabaigoje.