- Agnė Pinigienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinio Aironbridžo paveldo instituto Birmingame direktorius ir specialusis UNESCO patarėjas Pasaulio paveldo tvaraus turizmo programoje Mike’as Robinsonas įsitikinęs, kad Kaunas turi labai įdomią istoriją, kurią verta papasakoti visam pasauliui.
Pokalbis su paveldo specialistu – apie šiuolaikinio kultūros paveldo sąvoką, jo įtaką kasdieniam mūsų gyvenimui ir tai, ką galima padaryti, kad Kaunas taptų įdomesnis ne tik mums, bet ir kitiems.
– Kaip suprantate kultūros paveldą? Koks jo vaidmuo šiandien? Kokią įtaką jis turi kasdieniam mūsų gyvenimui?
– Kultūrinio paveldo sąvoka labai išsiplėtė per pastaruosius 20 metų. Kalbėdami apie kultūrinį paveldą dažnai įsivaizduojame įvairius monumentus ir istorinius pastatus, tokius kaip katedros ar bažnyčios. Tačiau šiuolaikinė kultūrinio paveldo sąvoka taip pat apima ir liaudišką kasdienybės paveldą, pvz., žmonių namus. Todėl, dabar kalbėdami apie paveldą, omenyje turime ne tik mus supančią architektūrinę aplinką, bet ir žmonių prisiminimus, festivalius, kalbas, amatus ir kitus žmonių įgūdžius.
Paveldas atlieka labai svarbų vaidmenį kiekvieno iš mūsų gyvenime, nes būtent dėl jo mes pažįstame save kaip bendruomenės dalį. Kiekvienas iš mūsų turi savo asmeninį paveldą, istoriją apie tai, iš kur kilome. Taip pat kiekvienas namuose saugo kokį nors paveldui prilygstantį daiktą, kurį dovanojo močiutė ar tėtis. Visa tai irgi paveldas, nes padeda formuoti žmonių identitetą.
– Jau kurį laiką modernistinė Kauno tarpukario architektūra siekia UNESCO pasaulio paveldo vardo. Kaip vertinate tokias Kauno ambicijas?
– Kaunas papildė miestų, norinčių gauti pasaulio paveldo titulą, gretas. Pasaulio paveldo vardą reikia vertinti labai rimtai, kaip tai daro turistai ir miesto svečiai. Bet galiu užtikrinti, kad kelias bus ilgas. Norint gauti šį vardą reikia įveikti daug etapų.
Kai kurioms vietoms pavyksta gauti šį vardą, o kai kurioms – ne. Šiuo metu pasaulyje yra 1 052 pasaulio paveldu pripažinti objektai, todėl galima įsivaizduoti, kokia didelė konkurencija vyrauja. Europoje tokių objektų daugiau nei bet kuriame kitame žemyne, todėl galbūt mums derėtų padėti besivystančioms pasaulio šalims puoselėti jų paveldą, nes jiems šių titulų reikia labiau nei mums Europoje. Kitaip tariant, galima dar labai daug ką padaryti. Kaunas jau turi Europos paveldo vardą, kuris yra didelis europinis įvertinimas.
– Ar Kaune turizmas galėtų būti stipresnis, jei miesto paveldas būtų oficialiai pripažintas UNESCO?
– Nežinau, ar dėl UNESCO pripažinimo mieste akivaizdžiai padaugėtų turistų iš kitų šalių. Galbūt padaugėtų vietinių turistų iš kitų miestų srautas, bet aš dėl to pernelyg nesukčiau galvos. Jei kažką įdomaus vertiname ir mėginame išsaugoti, tai darome ne dėl turistų, o dėl ateities kartų. O kas laukia ateityje, žinoti negalime. Puikus to pavyzdys – Praha. Kas prieš 40 metų galėjo numanyti, kad ši istorinė sostinė taps visuotiniu turistų traukos centru? Tuomet ji buvo atsitvėrusi nuo viso pasaulio. Tokie dalykai nenuspėjami.
Manau, kad ir Kaunas turi ką pasiūlyti pasauliui, tik turi tapti labiau matomas. UNESCO vardas galėtų padėti tai padaryti, tačiau to negana. Pirmiausia reikėtų padaryti Kauną prieinamesnį užsieniečiams, kad šiems būtų paprasčiau čia atvykti. Be to, reikėtų pamąstyti ir apie užsienio rinką, į kurią Kaunas nori orientuotis. Jei esate kinų turistas, kuris trokšta pažinti Europą, bet tam turi vos porą sunkiai užsitarnautų atostogų savaičių, nejaugi vyksite į Kauną? O gal vis dėlto į Paryžių? Kaunas turėtų apsispręsti, kokiai rinkai gali būti aktualus ir koncentruočiau siekti jos dėmesio. Norint pritraukti turistų, galima padaryti labai daug. Vien UNESCO titulo negana.
Žmonės tikrai nesilanko įvairiose vietose tik dėl paveldo. Jie keliauja norėdami apsilankyti tam tikruose renginiuose, pasisvečiuoti pas draugus ir giminaičius arba paprasčiausiai dėl to, kad nori pasigrožėti gražiu peizažu.
Kauno negalima pavadinti tipišku istoriniu centru. Jis nėra panašus į Vilnių, Taliną ar Rygą, todėl negali varžytis su šiais miestais. Kaunas turėtų pabandyti atrasti savyje kažką išskirtinio ir manau, kad didelis tarpukario modernizmo architektūros pastatų skaičius gali papasakoti labai įdomią miesto istoriją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai11
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai3
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę10
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių77
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...