Ūkininkai jau dairosi į dangų ir laukia sėjos

Kauno rajono ūkininkai tyko tinkamų orų, kad galėtų  išvažiuoti į laukus ir pradėti sėją. Praėjusių metų duomenimis, pakaunėje registruota daugiau kaip 3,3 tūkst. ūkių, kuriems priklauso beveik 60 tūkst. ha žemės.

Stebi orų prognozes

Visų žemę dirbančių ūkininkų rytas dabar prasideda vienodai – nuo orų prognozės. Jų darbų ritmą diktuoja gamtos sąlygos.

"Žemdirbys apie 50 proc. priklausomas nuo gamtos. Gali investuoti didžiulius pinigus, pirkti auksines sėklas, auksiniais plūgais, milijoną kainuojančiais traktoriais arti žemę, bet pusė sėkmės yra Dievulio rankose", – kalbėjo Kęstutis Bružikas, besirūpinantis tūkstančio hektarų valdomis.

Dievogalos kaimo, Alšėnų seniūnijos ūkininkas jau pradėjo tręšti rudenį užsėtus laukus. Bet reikia, kad žieminių kultūrų augaliukai įsišaknytų, kitaip procesas – beprasmiškas. Trąšas išplauna lietus, jei augalai nespėja jų įsisavinti.

Sulaukęs tinkamų orų, jis šį pavasarį laisvuose plotuose sės vasarinius rapsus. "Žieminių rapsų rudenį nesėjau, nes dėl jų esu ne kartą nukentėjęs. Daug jų iššąla. Pavasarį šiuose plotuose tenka iš naujo sėti, o tam reikia nemažai papildomų lėšų", – pasakojo ūkininkas.

Anot jo, paprastai iššąla apie 40 proc. pasėlių, tačiau kalbant apie rapsus – jų sudygsta tik apie pusę. Tad veltui nueina daug pinigų.

Eksperimentas nepasiteisino

Šio pavasario orai K.Bružikui ne itin prie širdies. "Atrodo, šilta, bet toks oras yra nei šioks, nei toks. Pavyzdžiui, kai orai atšyla balandį, tai jau su visam. Augaliukai ima kerotis ir augti, vystosi šaknys, tada gali ir tręšti. O dabar augalai kankinasi, šaknelių neleidžia. Kol kas jos yra tik pusės centimetro. Per šalta. Be to, trūksta saulės", – vardijo ūkininkas.

Vis dėlto šiais metais mano laimėsiąs daugiau nei ankstesniais. Užpernai rudenį buvo prisėjęs daug įvairių žieminių javų veislių, atsivežtų iš užsienio. Toks sprendimas nepasiteisino, nes šios – nelabai tinkamos Lietuvos klimatui. "Nepasisekus eksperimentams, pasėjau smetoniškas, tai yra lietuviškas, jau išbandytas veisles. Tos užsienietiškos ir giriamos veislės yra intensyvios – geresnio derlingumo, bet Lietuvoje joms per šalta, vasarą yra lepios, puola ligos", – patirtimi dalijosi K.Bružikas.

Anksčiau jis apie 15 metų augino ir bulves, morkas, svogūnus. "Bet pavargau dėl prekybininkų. Pasilikau tik javus, rapsus, daugiametes žoles", – pasakojo ūkininkas.

Teks sėti iš naujo

K.Bružikas rudenį pasėjo apie 350 ha kvietrugių. Kiek iš jų neatlaikė žiemos? Kol kas dar neaišku, stebi laukus. Mano, kad iššalti galėjo ne itin daug, bet spėja, kad nuostoliai bus didesni, nei galėjo tikėtis sausį.

Tuomet atrodė, kad žiema praeis be nemalonių siuprizų. Bet užėjo šalčiai, o sniego iškrito skurdokai. "Sniego buvo apie 5 cm. Nuo šalčio gelbėtų ir 3 cm sniego, bet pakilo vėjas, sniegą nupustė ir daug kur liko plika žemė", – prisiminė ūkininkas.

Anot jo, kai kurie pašalę daigai atsigauna, bet jie būna silpnesni ir duoda menkesnį derlių.

Geresnės nuotaikos buvo kitas Kauno rajono ūkininkas Audrius Banionis, besisukantis Piliuonoje esančiuose Margininkuose. "Mūsų žiemkenčiai gana gražiai peržiemojo. Gana gerai atsilaikė ir rapsai, ir žieminiai miežiai. Aišku, bus 60–80 ha, kuriuos reikės atsodinti", – skaičiavo A.Banionis, valdantis beveik 800 ha žemės, laikantis apie 700 galvijų, beveik 2 tūkst. kiaulių.

Jis rudenį kviečiais, kvietrugiais, miežiais, žieminiais rapsais užsėjo 60–70 proc. visų savo valdų. Pavasarį sės baltyminių kultūrų (žirnių, pupų), reikalingų gyvuliams. Jos gerai ir sėjomainai. Sės kukurūzų, miežių, avižų.

Pavasario nepaskubinsi

Abu ūkinininkai kol kas laukia, kol sušils oras, pradžius žemė. "Atsėti laukus dar yra šiek tiek per anksti. Pavasario nepaskubinsi ir nesuplanuosi. Technika paruošta, belieka stebėti laukus. Manau, kad su sėja startuosime balandžio viduryje", – kalbėjo A.Banionis.

Kaip pagrindinius darbus iki tol jis įvardijo trąšų barstymą ir mėšlavežį – srutų, mėšlo paskleidimą. "Šiuos darbus atlikti Aplinkos ministerija paprastai leidžia nuo balandžio 1 d., bet šiemet pavasaris – ankstyvas, todėl dirbti jau galima bandyti ir dabar", – teigė ūkininkas.

Tiesa, darbus stabdo krituliai. Palijus nerizikuojama važiuoti į laukus. Tai būtų tik nereikalingas pasėlių ir dirvos mindžiojimas.

"Mūsų technika – naši, žmonės – kvalifikuoti. Manau, kad visus laukus apeiti užteks savaitės", – tikėjosi modernizuoto ūkio savininkas A.Banionis.

Uždelsus gresia nuostoliai

Kalbinti ūkininkai baiminasi, kad ankstyvas pavasaris ir beveik besniegė žiema šiais metais gali signalizuoti apie karštą, bet su liūtimis vasarą. Tokiu atveju reikėtų kuo anksčiau baigti pavasario sėją. Bet negalima jos pradėti per anksti, kad daigams nebūtų per šalta dygti, kad jų nenukąstų šalnos.

"Jeigu per sėją arba prieš derliaus nuėmimą ilgai pils kaip iš kibiro – labanaktis. Neįeisim į laukus. Lėktuvu neskraidysi, nesėsi iš oro", – vaizdžiai aiškino K.Bružikas.

Anot jo, jeigu spėjai įvažiuoti į laukus, žemė sausa, puri, augalai greitai auga – gerai. Jeigu sėja užsitęsė – jau nuostoliai.

Jam pritarė ir A.Banionis. "Ūkininkui laikas yra aukso vertės. Užsitęsusi sėja brangiai atsieina – dėl kiekvienos uždelstos dienos nuo hektaro prikuliama 50–100 kg derliaus mažiau", – skaičiavo ūkininkas.

Kokios idealios sąlygos?

Pasak pašnekovų, gerai, kai ruduo būna ilgas, bet užsitęsęs irgi ne į naudą. Daigai turi sudygti iki tam tikro dydžio, susikrūmyti, išvešėti. Pavyzdžiui, gerai, kai rapsai iki prasidedant žiemai sudygsta 10–15 cm.

Ideali žiema – 10–15 laipsnių šalčio ir būtinai su sniegu. Tačiau jeigu per daug užverčia sniego, daigai ima šusti, jiems ima trūkti oro. Sniego pusnys ilgai tirpsta, laukuose atsiranda daug ežerų, daigai sumirksta.

Vasarą bijomasi sausrų. Jeigu nelyja ilgiau nei dvi tris savaites – jau gali būti bėdų. Idealu, kai dieną oras įšyla ne daugiau kaip iki 25 laipsnių.

Beje, esant sausrai javų niekas nelaisto, nes tai neatsipirktų. Palieti vienam ha reikėtų 60 kub. m vandens.

Laukia neblogo derliaus

Kokio derliaus šiemet tikisi Kauno rajono ūkininkai? "Žemė – ne vagis. Ką tu jai duosi, kaip ją mylėsi, tą ji tau grąžins. Stengiamės. Tikintis gero derliaus, reikia investuoti ir lėšų, ir darbo, taip pat reikia nemažai žinių", – kalbėjo A.Banionis.

Svarbu ir pasėjimo laikas, trąšų kokybė, jų išbėrimo kiekis, kokios ir kaip naudojamos augalų apsaugos priemonės, į kokį gylį ir kokio purumo žemę sodinama sėkla – viskas atsiliepia.
Nemažai laiko sutaupo technika, tačiau investicijos į ją – milijoninės. "Traktorius – netoli milijono, kombainas – per milijoną. Kiaulių priežiūros įranga irgi kainuoja šimtais tūkstančių. Aišku, visko būna, ir elektronika kartais paveda", – sakė A.Banionis, jam priklausančioje kepykloje ir savo ūkyje įdarbinęs apie 100 žmonių.

A.Banionis pasakojo, kad per visus penkiolika metų, kai ūkininkauja, nėra buvę tokių metų, kad juos būtų galima pavadinti tragiškais. Svarbu pasiruošti visiems galimiems scenarijams. "Jeigu iššąla daug užsodintų plotų, juk nesėdėsi ir nesijaudinsi, reikia veikti – tose vietose pavasarį sėji kitas kultūras", – optimizmo nestokojo vyras.

Abu pašnekovai pasakojo, kad visi ūkininkai stengiasi kuo daugiau užsėti rudenį. Rudeninės kultūros visuomet yra našesnės už vasarines. Ūkininkai patartų nesusivilioti užsienietiškomis veislėmis, nes nemažai jų yra nepritaikytos mūsų klimato zonai.

Senos tradicijos

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad, nepaisant sparčios verslo plėtros, pakaunė išlieka senas žemdirbystės tradicijas puoselėjančiu kraštu.

"Mūsų ūkininkai – ne tik sumanūs žemės ūkio produkcijos gamintojai, tai – tvirta visos bendruomenės atrama. Jie kuria darbo vietas, padeda valyti kelius, tvarkyti aplinką, remontuoja bažnyčias, remia šventes, teikia labdarą kaimo varguoliams", – vardijo meras.

Rajono vadovas geru žodžiu minėjo A.Banionį, Romą Majauską, Vytautą Žmuidzinavičių, Simą Zarecką, Romualdą Majerą, Antaną Juočiuonį, K.Bružiką ir daugelį kitų žemdirbių.
Kartu meras apgailestavo, kad Vyriausybė skiria nepakankamai lėšų melioracijai ir kaimo keliams, mažėja pienininkystės sektorius.