Tymų protrūkis: ką daryti gyventojams?

  • Teksto dydis:

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, siaučia tymai. Kalbant apie mūsų šalį, sudėtingiausia situacija – Kaune, kur užregistruota daugiau kaip pusė visų šios sunkios užkrečiamos ligos atvejų. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo šios ligos, kuriai gydyti vaistų nėra, – pasiskiepyti.

Trečdalis – neskiepyti vaikai

Vien šiemet Lietuvoje patvirtinta apie 120 susirgimo tymais atvejų, trečdalis jų – neskiepyti vaikai. Kiti – suaugusieji.

Specialistai neabejoja, kad pagrindinė tymų epidemijos priežastis – nepakankamas pasiskiepijusiųjų skaičius. Kad virusas neplistų ir nekiltų ligos protrūkio rizika, ne mažiau kaip 95 proc. žmonių turi būti pasiskiepiję. Tokiu atveju būna apsaugoti ne tik jie, bet ir aplinkiniai, pavyzdžiui, kūdikiai, kurie skiepijami nuo tymų tik antraisiais gyvenimo metais. Todėl tymų epidemija jiems kelia ypač didelę grėsmę.

Skiepų priešininkai mėgsta pabrėžti, kad skiepytis ar nesiskiepyti yra jų asmeninis reikalas. Tačiau sprendimas nesiskiepyti iš tiesų kelia didžiulę grėsmę visuomenei, ypač silpniausiems ir pažeidžiamiausiems jos nariams.

Grėsmė – didelė ir reali

Šeimos ir konsultacijų klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šopytė akcentavo, kad grėsmė neskiepytiems gyventojams užsikrėsti tymais yra labai reali.

Ji kalbėjo, kad šiuo metu Europoje siautėjančio tymų protrūkio pradžia buvo Ukrainoje, kurios kaimynais esame.

E.Šopytė skaičiavo, kad įprastai per metus Lietuvoje būdavo registruojami tik pavieniai atvejai. Pavyzdžiui, 2011 m. – septyni atvejai, 2012 – du. 2013 m. jau registruotas tymų protrūkis ir per visus metus užregistruoti 35, 2014 m. – 11 atvejų, 2015 m. vėl registruotas tymų protrūkis – 50 susirgusiųjų, 2016-aisiais – 22 atvejai, 2017 m. – du atvejai, abu įvežtiniai.

„Todėl daugiau kaip 100 šiemet nustatytų atvejų mūsų populiacijai yra didžiulis skaičius. Svarbu ir tai, kad tymų virusas labai užkrečiamas. Vienas tymais sergantis žmogus gali užkrėsti 19 sveikų žmonių, nes virusas patalpų ore išlieka gyvas iki dviejų valandų“, – akcentavo E.Šopytė.

Mirtina liga

„Endemik“ klinikos šeimos gydytoja E.Šopytė pabrėžė, kad didelė klaida tymus vadinti paprasta vaikiška liga ir jos nebijoti.

„Prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, t.y. iki 1980 m., kasmet pasaulyje nuo tymų mirdavo apie 2,6 mln. žmonių. Maždaug vienam iš keturių sergančiųjų prireikia gydymo stacionare, vienam iš 1000 sergančiųjų išsivysto encefalitas (smegenų dangalų uždegimas), kuris gali lemti ilgalaikius liekamuosius reiškinius, sukelti negrįžtamus nervų sistemos pakitimus ir net taikant geriausią įmanomą medicininę priežiūrą miršta vienas-du iš 1000 sergančiųjų“, – negailestingą statistiką pateikė E.Šopytė.

Tymai yra liga, kuria užsikrečiama oro lašeliniu būdu. „Vadinasi, nuo sergančio žmogaus organizmo skysčių, kai jis kosti, čiaudi, trina akis ir nenusiplauna rankų, sloguoja. Tai bene labiausiai užkrečiamas virusas, kai sergantis žmogus, kaip minėjau, gali užkrėsti iki 19 sveikų žmonių“, – pabrėžė medikė.

Palyginimui – Ebola užkrečiami du-trys sveiki žmonės nuo vieno sergančiojo, poliomielitu – penki-septyni, gripu vienas sergantis gali užkrėsti iki keturių žmonių. Jei namuose vienas žmogus serga tymais, anot E.Šopytės, yra net 90 proc. tikimybė, kad ir imuniteto neturintys namiškiai susirgs.

Tymų virusu infekuoti žmonės virusą platina keturios dienos iki bėrimo atsiradimo ir keturias dienas po to.

Kaip tymai pasireiškia?

Kaip žinoti, kad prasidėjęs negalavimas yra tymų pradžia? E.Šopytė dėstė, kad tymų inkubacinis laikotarpis yra 10-14 dienų, retais atvejais gali trukti iki 21 dienos.

Liga dažniausiai prasideda aukštu karščiavimu, akių skausmu ir niežėjimu, kosuliu, bendra prasta savijauta. Po vienos-dviejų dienų vidinėje žandų gleivinėje atsiranda mažos balkšvos dėmelės – vadinamos Kopliko dėmės, kurios būdingos tik tymams ir gali padėti greitai ligą diagnozuoti. Antrą-ketvirtą ligos dieną atsiranda rausvas susiliejantis bėrimas, kuris dažniausiai prasideda nuo galvos ar viršutinės kūno pusės ir plinta žemyn per tris-keturias dienas. Bėrimai išnyksta po trijų-penkių dienų.

E. Šopytė. E. Šopytės asmeninio archyvo nuotr.

Apsaugo tik skiepai

E.Šopytė akcentavo, kad nuo šios ligos apsaugo tik skiepai ir jokia liaudies medicina ar imuniteto stiprinimas čia nepadės.

„Ir suaugę, ir vaikai skiepijami ta pačia MMR vakcina. Žmonės, nežinantys, ar turi imunitetą tymams, gali atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti. Galima skiepytis jau turėjus kontaktą su sergančiuoju tymais“, – kalbėjo medikė.

Anot jo, po sąlyčio su sergančiuoju tymais asmenims rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. po kontakto. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

Pašaliniai poveikiai po vakcinos suleidimo dažniausiai pasireiškia injekcijos vietoje – tai skausmas, paraudimas, patinimas. Kartais iki dviejų parų po skiepijimo gali būti karščiuojama, juntamas bendras negalavimas. Retais atvejais, praėjus maždaug 10 parų po skiepo, gali pasirodyti pavieniai bėrimo elementai, kurie panašūs į tymų bėrimą – jie išnyksta savaime. Paskiepytas žmogus viruso neišskiria ir kitų žmonių užkrėsti negali. Skiepyti negalima tik nėštumo metu, pasiskiepijus rekomenduojama nepastoti bent mėnesį.

Imunitetas susiformuoja visam gyvenimui

Pasiskiepijęs nuo gripo žmogus gripu gali susirgti, tik sirgs lengviau ir pasveiks greičiau. O kaip su tymais?

„Nuo tymų paskiepytas žmogus jau susiformavus imunitetui tymais nesusirgs niekada. Gripo vakcina skirta labiau apsaugoti nuo komplikacijų, o tymų vakcina apsaugo ir nuo pačios ligos“, – teigė E.Šopytė.

Nuo tymų paskiepytas žmogus jau susiformavus imunitetui tymais nesusirgs niekada.

Po vakcinos suleidimo imunitetas susiformuoja per dvi-tris savaites. Per gyvenimą žmogus turėtų būti paskiepytas dviem vakcinomis, vaikai skiepijami pagal nacionalinį imunizacijos kalendorių 15-16 mėnesių ir šešerių-septynerių metų.

Niekada neskiepyti suaugusieji skiepijami bet kokio amžiaus, reikalingos dvi vakcinos, darant vieno mėnesio pertrauką. Net paskiepijus dviem vakcinomis, bet esant didesnei rizikai (dirbant su sergančiaisiais ar vykstant į protrūkio židinį) rekomenduojama trečioji MMR vakcinos dozė.

Vaikų iki vienerių metų amžiaus skiepyti nerekomenduojama, nes vaiko kraujyje yra išlikę iš motinos nėštumo metu gautų antikūnių, kurie trukdo povakcininiam imunitetui susidaryti. Skiepai yra kompensuojami vaikams arba žmonėms, kuriems oficialiai patvirtintas kontaktas su sergančiuoju tymais.

Suveikė skiepai ar ne?

E.Šopytė akcentavo, kad ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai susidaro, kai tymų vakcina asmuo būna paskiepytas bent du kartus. Be to, imunitetas tymams susidaro maždaug 97 proc. paskiepytų vaikų, todėl daliai žmonių, net paskiepytų dviem vakcinomis, imunitetas gali būti nepakankamas.

Dabartiniai suaugusieji vaikystėje galėjo būti neskiepyti apskritai arba skiepyti tik kartą, todėl pastaruoju atveju imunitetas tymams susidarė ne visam gyvenimui, o tik 15-20 metų.

„Todėl bent kartą gyvenime rekomenduoju atlikti tymų ir raudonukės IgG kraujo tyrimą, kad įsitikintumėte, ar tikrai imunitetas pakankamas. Jei atsakymas teigiamas ir imunitetas geras, jis išliks visą gyvenimą“, – sakė medikė.

Laikinosios kontraindikacijos, kada skiepus rekomenduojama atidėti, – esanti ūmi infekcija, karščiavimas, vartojami antibiotikai, sunkios lėtinės ligos, kurios veikia natūralų imunitetą. Negalima skiepyti nuo tymų nėščių moterų ir pasiskiepijus mažiausiai mėnesį negalima pastoti.

„Konkrečiu atveju pacientas turėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris atsakys, ar, sergant konkrečia liga, skiepyti galima, ar ne. Kaip ir visos vakcinos, MMR vakcina yra leidžiama į žasto ar šlaunies raumenį“, – teigė E.Šopytė.

Suklastotas tyrimas

Vakcina nuo tymų yra sukurta jau seniai, todėl dėl jos saugumo neabejojama, Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. „Deja, bet ši vakcina sulaukia daugiausia kovotojų su vakcinomis, vadinamųjų „antivakcerių“, judėjimo dėmesio, o taip yra dėl vieno gydytojo noro pasipelnyti“, – kalbėjo E.Šopytė.

1998 m. amerikietis gydytojas Andrew Wakefieldas su kolegomis paskelbė mokslinę studiją, kurios išvadoje teigė, kad MMR vakcina gali sukelti augimo ir vystymosi sulėtėjimą ir į autizmą panašų sindromą.

Rengiant studiją tirta tik 12 vaikų (juokingas ir absurdiškas skaičius medicinos moksle, kur imtis dažniausiai būna tūkstančiai ar šimtai tūkstančių), tyrimas atliktas nesilaikant elementarių medicininių tyrimų taisyklių. Išleista studija susilaukė didelio dėmesio – beveik iškart kiti mokslininkai ir gydytojai ėmė kartoti studiją, tik žymiai didesne apimtimi ir iškart pastebėjo, kad A.Wakefieldo gauti rezultatai visiškai nesusiję su realybe.

Sujudimas dėl šios studijos vis didėjo, todėl neužilgo net 10 iš originaliame straipsnyje A.Wakefieldo pažymėtų kolegų atsiėmė savo pavardes ir teigė, kad padarytos išvados visiškai neatitinka tyrimo ir kad turėjo per mažai duomenų tokioms išvadoms suformuoti. Tuomet paaiškėjo didžioji šios istorijos paslaptis – A.Wakefieldas atsisakė atskleisti, kas finansavo jo tyrimą, o žurnalistams pasiaiškinus atidžiau paaiškėjo, kad visą finansavimą suteikė advokatų firma, atstovavusi tėvams, kurių vaikai tarsi nukentėjo nuo skiepų (nors iš tiesų sirgo įgimtomis ligomis, kuriomis susirgo panašaus amžiaus, kaip ir leidžiama skiepyti).

2010 m. ši A.Wakefieldo atlikta studija buvo galutinai pašalinta iš „Lancet“ žurnalo (tai vienas svarbiausių medicininių šaltinių pasaulyje) kaip neteisinga ir sufabrikuota, o pats A.Wakefieldas buvo apkaltintas rezultatų klastojimu ir melagystėmis, iš jo atimta medicinos gydytojo licencija.

„Tai vienas pavyzdžių, atremiančių „antivakcerių“ teiginius apie autizmą, ir padedantis lengviau suprasti, kodėl toks nesusipratimas įvyko“, – sakė E.Šopytė.

Pasidaryti tymų viruso IgG tyrimą ar pasiskiepyti nuo tymų galite visose „Endemik“ klinikose, didžiuosiuose Lietuvos miestuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Raimonda

Raimonda portretas
Kas kal ba kad vaikus neskepiti kūdikius yra kvailių mastimas tiems žmoniems vaikai nerupi ir nemyli savo vaiku. Tik kenkia savo vaikams. Ir kaltina gyditujus bepriezastes.nors patis kalti.lengviau kaltiti kita o nesave.

a

a portretas
Dėl įvažiuojančių emigrantų: galbūt jie skiepijasi nuo tymų. Todėl padaugėjo viruso nešiotojų ir dėl to žmonės su silpnu imunitetu apsikrečia. O higiena irgi l. svarbu.

pucia burbula

pucia burbula portretas
Skiepinti nuo tymų vaikai yra viruso nešiotojai bent kuri laiką ir užkrečia neskiepytus, jei silpnesnis tą kartą imunitetas. Nematau jokios problemos, kad neskiepyti vaikai kai kurie apsikrečia. Tai normali vaikiška įprasta liga. Problema tame, kad jeigu neskiepintų daugelio vaikų, tai ir virusų nešiotojų būtų daug mažiau. Kas reikštų, kad mažiau ir sirgtumėm. Skiepai neišnaikino nė vienos ligos, jų sumažėjo dėl higienos laikymosi, rankų plovimo (nes anksčiau gydytojai, net rankų prieš operaciją ar priimant gimdymą neplaudavo, dėl ko dažnai žmonės numirdavo, pvz. sepsis). Būkim protingi ir informuokimės patys, nes ne viskas auksas, kas auksu žiba. Paskaitykit žmonių nukentėjusių nuo skiepų patirtis, paskaitykit, ką apie skiepus mano natūropatai arba garsūs pasaulyje autoritetai kaip Dr. Morse, ,Dr. Mercola, Dr. J. Bergman.
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių