Tvoros remontui prašo milijono

Nugriuvusiai Lapių šv.Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus tvorai atstatyti ir šlaitui sutvirtinti prašoma skirti 1 mln. eurų. Kas iki tokių rekordinių aukštumų padidino kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų sąmatą?

Prašo Vyriausybės paramos

Nugriuvus šventoriaus tvorai ir susidarius šlaito nuošliaužai, šioje Lapių dalyje dar kovo mėnesį paskelbta ekstremali situacija – bažnyčia, šventorius ir dalis kapinių paskelbti pavojinga zona, juose laikinai uždrausta žmogaus veikla, jie aptverti skiriamąja juosta. Čia lankytis draudžiama. Įstatymo nustatyta tvarka, ekstremaliai situacijai panaikinti gali būti skiriamos lėšos iš Vyriausybės rezervo fondo. Tai žinodami, ekspertus pasisamdę Šv.Jono Krikštytojo parapijos atstovai parengė tvoros atstatymo, restauracijos bei šlaito sutvirtinimo darbų projektą ir išsiuntė Vyriausybei prašymą jį finansuoti. Prašoma įspūdingos sumos – 927 tūkst. eurų.

"Ne į lubas žiūrėdami sąmatą sudarėme. Tvirtinant, kad sąmata nepagrįsta, turi būti pateikti argumentai. Tokių argumentų aš nežinau", – tikino vienas sąmatos sudarytojų, Lapių bažnyčios techninis prižiūrėtojas inžinierius-statybininkas Vytautas Kantautas. Palyginus, kad Zapyškio bažnyčios išsaugojimo ir atgaivinimo darbams prašoma tik 0,5 mln. eurų, atkirto: "Čia du nepalyginami dalykai. Zapyškio bažnyčia stovi lygioje vietoje, o Lapių bažnyčia – šlaite. Kad šlaitas toliau neslinktų, reikia rimtai sutvirtinti šventoriaus gruntą laikančią atraminę sieną. Ta atraminė siena eina į 5 m gylį, beveik visa ji – po žeme, ant jos stovi šventoriaus tvora."

Šventoriaus tvora ir ją laikanti atraminė siena – valstybės saugomo paveldo objekto dalis. Ji pradėta statyti XIX a., 1997–1998 m. atliktas jos kapitalinis remontas. Darbus tuomet vykdė "Kauno restauratoriai", techninę priežiūrą atliko "Lietuvos paminklai". "Remontuojant toje vietoje, kur nugriuvo šventoriaus tvora ir atraminė siena, turėjo būti sukalti atraminiai poliai. Po griūties tapo visiškai aišku, kad tų polių ten nebuvo. Nors mes ir anksčiau tai žinojome – geologai ištyrinėjo, kad nėra ten nei polių, nei rostverko (polinio pamato dalis, į kurią remiasi statinys – red. past.). Jei tada, 1997–1998 m. šventoriaus tvora ir atraminė siena būtų tinkamai sutvirtintos, niekas nebūtų nugriuvę dabar", – įsitikinęs V.Kantautas.

Kapitalinio remonto nebaigė

"Lietuvos paminklų" laikinasis direktorius Vytautas Aleška teisinosi, kad tuomet, 1997–1998 m., kai kurie planuoti kapitalinio remonto darbai nebuvo atlikti, nes nebuvo skirta pakankamai lėšų. "Mes tų darbų ir nepridavėme – kaip galėjome priduoti, jei jie nebuvo baigti? O kai neskyrė pinigų, tai mes ir negalėjome jų baigti", – aiškino V.Aleška.
Statinių techninio vertinimo ekspertas Jurgis Ražaitis, dalyvavęs vienos komisijų, sudarytų po šventoriaus tvoros griūties, darbe nesiėmė vertinti projekto sąmatos. Jis pabrėžė, kad būtina kokybiškai sutvirtinti yrantį šlaitą. "Darbus komplikuoja tai, kad reikia išsaugoti paveldosauginę atraminės sienos dalį. Reikia pagilinti esamus pamatus po atramine siena ir kitaip ją inkaruoti – užkabinti, kad nenuvirstų. Kai kurie projekto sprendiniai, matyt, priklausys ir nuo įmonės, kuriai bus patikėta atlikti darbus, nes šlaite – sudėtingos darbo sąlygos", – sakė J.Ražaitis.

Pagal V.Kantauto ir kitų projektuotojų parengtą projektą, šlaitui sutvirtinti į atraminę sienutę numatyta įkalti apie 80 polių. "Jie bus įleisti į žemę 9 m, per visą 90 m siekiantį šventoriaus tvoros perimetrą. Jei konstruktoriai nurodys, kad poliai turi siekti dar giliau arba kad nereikia tokių ilgų polių – projektą koreguosime. Numatyta atlikti visą kompleksą darbų. Kas brangiausiai kainuos? Liūto dalį sudaro gręžimas per mūro sieną – tiek plytų, tiek lauko akmenų. Tie poliai bus įgręžti į atraminę sieną – jų nesimatys. Prisideda dar armatūros kaina. Į sąmatą įeina ir reikiami atlikti archeologiniai tyrimai", – tikino bažnyčios techninis prižiūrėtojas.

Jo teigimu, sąmatą gerokai padidino ir "Lietuvos paminklų" numatomi atlikti šventoriaus tvoros restauravimo darbai. "Kai kuriuos darbus ir sumas mes įtraukėme iš pernai "Lietuvos paminklų" parengto šventoriaus tvoros restauravimo ir sutvirtinimo projekto. Tiesa, šlaitui sutvirtinti siūlome kitokius nei ši įmonė techninius sprendimus, nes juos, kaip galinčius pažeisti bažnyčios pamatą, sukritikavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto ekspertai", – sakė V.Kantautas.

Tyrimai – privalomi

Kultūros paveldo departamento (KPD) užsakymu pernai "Lietuvos paminklų" parengto šventoriaus tvoros restauravimo ir sutvirtinimo projekto sąmata taip pat įspūdinga – 439 tūkst. eurų. "Mes čia skaičiavome, kiek kainuotų tvoros restauravimo – ne statybos – darbai: t.y. plytų mūro, akmenų, kontraforsų restauravimas", – aiškino laikinasis "Lietuvos paminklų" direktorius Vytautas Aleška. Jis užsiminė, kad projekto sąmata buvo ekspertuota – tai esą įrodo jos pagrįstumą. Pasak pašnekovo, sąmatą padidina tai, kad į projektą įeina ne tik tvoros restauravimas, bet ir pamatų stiprinimas. "Tai yra juostinių pamatų pagilinimas, kontraforsų pamatų pagilinimas, atraminių sienučių stiprinimas templėmis, atraminės gelžbetoninės sienos įrengimas, bažnyčios pamatų pagilinimas vienoje pusėje, drenažo vamzdžių keitimas, ardymo, teritorijos tvarkymo darbai, grunto kasimas, – projekte numatytus darbus vardijo laikinasis direktorius. – Be to, čia yra kultūros paveldo objektas – valstybės saugoma teritorija, dėl to, prieš vykdant žemės kasimo darbus, privaloma atlikti archeologinius tyrimus."