Tuščius stendus Kaune užpildo socialinė reklama

Kažkada nemažus pelnus nešę reklaminiai stendai per pastaruosius kelerius metus ne tik prarado populiarumą, bet ir buvo apmokestinti papildomais mokesčiais. Vienintelis tuščių stendų savininkų džiaugsmas – vadinamoji socialinė reklama.

Populiarumas neatsigauna

Rinkliavą už reklaminius plotus renkanti Kauno miesto savivaldybė džiaugiasi pernai surinkusi kone rekordinę sumą – daugiau nei milijoną litų. Vis dėlto reklaminių stendų savininkai teigia, kad surenkamos rinkliavos dydis neatspindi realios padėties rinkoje.

"Gerų metų nuo 2008-ųjų nėra buvę. Nuo tada visos savivaldybės rinkliavą už reklamos plotus didino po porą kartų, todėl ir susidarė ta suma", – aiškino daugiausia reklaminių stendų Kauno mieste turinčiai "Katos grupei" priklausančios bendrovės "Katos studija" direktorius Mindaugas Žemaitis.

Reklamos rinkos specialistai skaičiuoja, kad nuo auksinių 2007–2008 m. reklamos stendų populiarumas sumažėjo maždaug trečdaliu. M.Žemaitis teigia, kad šiemet – dar prasčiau nei pernai.

"Mus išlaiko reklamos gamyba. Vien iš reklaminių stendų neišgyventume", – M.Žemaičiui pritarė reklamos paslaugas teikiančios bendrovės "Dizrega" direktorius Audrius Navickas.

Didžiausia rinkliava – centre

"Keista, kai keliami mokesčiai, neatsigavus rinkai", – stebėjosi A.Navickas.

Jei reklaminis stendas stovi privačiame sklype, už reklaminio ploto vieną kvadratinį metrą stendo savininkas turi mokėti 30 litų dydžio metinę rinkliavą. Valstybinėje žemėje įrengtų stendų šeimininkai moka gerokai daugiau: nuo 100 iki 400 litų per metus. Rinkliavos dydis priklauso nuo reklamos įrengimo vietos. Daugiausia tenka pakloti tiems, kurie stendus turi Senamiestyje ir Naujamiestyje.

Stendų griauti neketina

Savivaldybė skaičiuoja, kad mieste yra daugiau nei 300 reklamos agentūroms priklausančių stendų. Tai Kauno poreikius šiandien viršija kone dvigubai, todėl pakankamai reklamdavių nepavyksta privilioti net ir sumažinus kainas.

Rinkliavą savivaldybei gali tekti mokėti net ir tuo metu, kai stendas yra nenaudojamas. Vienintelė galimybė išsisukti nuo mokesčio – stendo naudojimas socialinei reklamai. Todėl praėjusiame dešimtmetyje Kaune ir pasipylė ne tik šypsenas, bet ir pasipiktinimą sukėlusių vadinamųjų socialinių reklamų banga.

Savivaldybės specialistai palaimindavo net ir beprotiškiausias reklaminių stendų savininkų idėjas: "Aš jums ne koks vokietis, kad laiku į darbą ateičiau" ir t. t.

M.Žemaitis pasakojo, kad reklamos agentūros priverstos sukti galvą, kokią socialinę reklamą įdėti, nes savivaldybė neišnaudoja visų galimybių. Pastaruoju metu savivaldybės užsakymu miesto reklaminiuose stenduose mirguliavo bene vienintelė informacija apie tai, kiek kauniečiai sumoka kelių mokesčio ir kokia jo dalis grįžta Kauno gatvių remontui.

"Vilnius šią galimybę išnaudoja daug geriau. Gal net 100 proc.", – pastebėjo M.Žemaitis.

Reklaminių stendų mieste šiandien yra akivaizdžiai per daug, bet jų griauti nesiruošiama. Ne tik todėl, kad tikimasi geresnių laikų.

"Jeigu ateis firma, kuri norės išsinuomoti penkis stendus keliuose konkrečiuose rajonuose,o  tu to negalėsi pasiūlyti, sutarties pasirašyti nepavyks. Reikia turėti visą stendų tinklą", – aiškino A.Navickas.