Trys dainininko A.Šalčio mylimosios: žmona, sesuo ir tėvynė

„Žmogus yra žiauriausias padaras šioje planetoje. Jis žudo ne dėl to, kad alkanas, bet dėl pramogos, kad pasimėgautų savo galia“, – tuo įsitikino apie meilę gamtai, žmogui, tėvynei dainuojantis Alfredas Šaltys, visą gyvenimą besiilgintis tikros Lietuvos.

„Žmogus yra žiauriausias padaras šioje planetoje. Jis žudo ne dėl to, kad alkanas, bet dėl pramogos, kad pasimėgautų savo galia“, – tuo įsitikino apie meilę gamtai, žmogui dainuojantis A. Šaltys.

Pasigedo lietuviškų užrašų

„Nesitikėjau, tikrai nesitikėjau tokio šilto priėmimo“, – susijaudinęs kalbėjo dainininkas A.Šaltys, prieš savaitę su žmona Kristina atvykęs į Lietuvą, Vilniaus knygų mugėje pristatęs knygą „Skambėjusių dainų aidais“ ir surengęs koncertą.

Brandaus amžiaus sulaukęs dainininkas, gyvenantis Vokietijoje, gimtinėje paskutinį kartą lankėsi prieš dešimt metų. Ko gero, A.Šaltys tebejaučia apmaudą, nes vaizdingai sako: jo kūryba Lietuvoje ilgai kentė šaltą dušą.

Ar ne todėl į Lietuvą atvažiavo be sesers dvynės Astros, su kuria dainuodamas išgarsėjo ne tik gimtinėje?

„Astra serga. Sunki liga neleidžia jai nei dainuoti, nei keliauti, tačiau abu visada prisimename, kokį gilų įspūdį mums paliko lietuviškiausias miestas Kaunas, – atsakė Alfredas. – Gaila, kad dabar, išėjus į Laisvės alėją, sunku susigaudyti, kokioje šalyje esi – visur mirga vien angliški užrašai, skamba vien užsieninės dainos. Pribloškė ir tai, kad neliko garsiosios kavinės “Tulpė„ – kaip galima šitaip elgtis su tarpukario bohemos simboliu?“

Įrašydavo į diktofoną

Akivaizdu: A.Šalčio gyslomis teka lietuviškas kraujas, patriotizmas, gyvenant svetimoje šalyje, nenuslopo, nors jį ir seserį Astrą tėvai iš gimtųjų Kėdainių į Vokietiją išsivežė dar mažus, Antrajam pasauliniam karui baigiantis. Meilę Lietuvai, gautą su motinos pienu, puoselėjo ir tėvai, ir Vasario 16-osios gimnazijos, kur mokėsi Astra ir Alfredas, pedagogai.

Būtent šioje pirmojoje Vakarų pasaulyje lietuvių gimnazijoje Alfredas pamėgo ne tik futbolą, bet ir tautinius šokius. Kolektyvas, kuriame šoko jis ir Astra, koncertavo ne vienoje pasaulio šalyje, garsindamas Lietuvos vardą.

„Dainavau ir mokinių chore. Iš kitų išsiskyriau itin aukštu balsu, tai choro vadovas buvo pastatęs mane tarp mergaičių, kad sustiprinčiau sopranus“, – juokėsi tai prisiminęs A.Šaltys.

Apie vaikystę ir jaunystę, metams bėgant, kalbėti maloniausia. Jei jau dalijamės prisiminimais, kaip Alfredo ir Astros gyvenime suskambo duetai?

Visų pirma Vasario 16-osios gimnazijoje atsirado muzikuojančio jaunimo ansamblis. Alfredas ir dainavo, ir grojo gitara. Kartą Vasario 16-osios minėjime padainavo dviese su Astra. Tai buvo dueto premjera ir populiarumo startas.

„Pradėjau pats kurti melodijas, tekstus. Įrašinėjau visa tai į diktofoną, nes užrašyti natų nemokėjau – muzikos mokykloje nesimokiau“, – tarsi pateisino save A.Šaltys.

Pirmuosius dueto kūrinius muzikos leidybos firmoje padėjo įrašyti lietuvis kunigas Vaclovas Šarka.

„Kartą vienos firmos atstovas pakvietė mus su sese į didžiulę koncertų salę perdainuoti žinomus šlagerius ir vieną mano kūrybos dainą. Koncerto klausėsi daugiatūkstantinė minia. Po koncerto įrašų studija pasiūlė įrašyti į plokštelę 12 mūsų dainų. Tai paakino mane kurti lietuviškas dainas, labai norėjau, kad jų būtų klausomasi ir Lietuvoje“, – kūrybos tikslą akcentavo A.Šaltys.

Po konflikto su žmona

Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje tikrai prisimena garsiąją Alfredo ir Astros dainą „Pavasaris“ iš to paties pavadinimo pirmosios lietuviškų dainų plokštelės.

„Leisdamas pirmąją savo dainų plokštelę, labai rizikavau, – prisipažino prekybininko profesijos mokęsis Alfredas, – juk galėjo jos nepirkti. Visgi plokštelės, kaip ir dainos “Pavasaris„, laukė didžiulė sėkmė. Beje, tą dainą parašiau spontaniškai, susipykęs su žmona. Netrukus “Pavasaris„ tapo mūsų dueto vizitine kortele. Mes džiaugėmės pažadinę lietuvius iš apsnūdimo – tautiečiai graibstė plokštelę įvairiose pasaulio šalyse“, – apie tai kalbant A.Šalčio akys blizgėjo.

„Jausmai“ – naujausia dainininko kompaktinė plokštelė. „Šokim ir dainuokim“ – išleista anksčiau. Nepaisant to, jos buvo graibstomos Vilniaus knygų mugėje, o jautrių klausytojų savo atsisveikinimo su koncertine veikla vakare A.Šaltys sulaukė tiek, kad, jo žodžiais tariant, nė sapnuoti negalėjo.

Ar pagaliau išsipildė A.Šalčio viltys būti mylimam gimtojoje Lietuvoje? Nesunku suprasti dainininko ir dainų autoriaus džiaugsmą: iki šiol jo dainos Lietuvoje skambėjo tik per „Pūko“ radiją.

Beje, brolis ir sesuo Šalčiai, kelis dešimtmečius koncertavę įvairiausiose, tolimiausiose pasaulio šalyse, pirmiausia buvo pakviesti į JAV vokiečių ir lietuvių bendruomenių. Koncertai sukeldavo duetui ovacijas.

Verkė iš laimės

Kaip Alfredo gastroles vertina jo žmona Kristina? Jiedu įsimylėjo vienas kitą iš arti – buvo kaimynai. Dabar gyvena kartu jau 40 metų. Kartu keliavo koncertiniais maršrutais, turėjo laimės pamatyti pasaulio, sutikti daug mielų žmonių. Kristina, anot Alfredo, padėjo jam jo karjeros kelyje, buvo didžiausia jo gerbėja ir kritikė, teikė jam jėgų ir skatino toliau dirbti.

„Ji – mano mūza, mano uola, – apibendrino savo jausmus žmonai A.Šaltys ir pridūrė, kad nėra laimingos santuokos recepto, ginčai reikalingi kaip druska sriuboje. – Svarbiausia yra išmokti kartu, o ne kiekvienam atskirai sutikti visus likimo smūgius. Didžiausias iš patirtų? Mums nepavyko susilaukti vaikų. Gal dėl to negalime suprasti tėvų, kurie palieka savo vaikus likimo valiai. Daugybę metų siuntėme dovanas Lietuvos vaikų ir senelių namams“, – atsiduso A.Šaltys.

Jo vaikais tapo jo kūriniai, kuriuos norėjo išleisti į pasaulį, o svarbiausia – į tėvynę Lietuvą. Kai plokštelė „Pavasaris“ pasiekė populiarumo viršūnę – tai buvo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje, – Alfredas nusiuntė ją į Lietuvos radiją. Ilgai negavo atsakymo, nes, pasirodo, plokštelė buvo tiriama Maskvoje, kur turėjo gauti Kremliaus palaiminimą.

„Sužinojęs, kad mano dainos skambės tėvynėje, vos neuždusau iš jaudulio. Kai pasipylė laiškai iš įvairių Lietuvos kampelių – verkiau iš laimės. Tuomet, sovietmečiu, Lietuvoje skambėjo visos 12 mano dainų“, – džiaugėsi A.Šaltys.

Po to jis su seserimi gavo kvietimą atvykti į Lietuvą. Tėvai bijojo išleisti savo vaikus į okupuotą tėvynę.

„Nesvarbu, kad kiekvieną mūsų žingsnį Lietuvoje sekė saugumiečiai, televizijoje be kliūčių įrašėme visas “Pavasario„ dainas, ir laida buvo parodyta. Deja, po 1991-ųjų Sausio 13-osios ji dingo kaip į vandenį. Gal kas nors turi ją įsirašęs? Kažin ką atiduočiau už jos kopiją“, – klausė ir žadėjo Alfredas, kartu priminęs, kad jam teko didelė laimė anuomet susitikti Vilniuje su Antanu Šabaniausku.

Grįžęs į Vokietiją, Alfredas rašė laiškus į šios šalies radijo stotis ir televizijas, ragindamas atkreipti dėmesį į padėtį Baltijos respublikose, skleisti tiesą apie jas. Tam paakino A.Šalčio bei jo žmonos dar viena kelionė į Lietuvą, susitikimas Vilniuje su parlamento gynėjais, Vytautu Landsbergiu. Trumpas pokalbis su V.Landsbergiu Alfredui prilygo jo lietuviškosios veiklos pripažinimui.

Nostalgija lietuviškai muzikai

Alfredo žmona Kristina ir dabar savo namuose Vokietijoje po įtemptos darbo dienos visuomet klausosi lietuviškos muzikos, įjungusi „Pūko“ radiją.

„Lietuvos nacionalinio radijo beveik neklausau, nes jame retai kada išgirsi lietuvišką muziką. Nebent užsienyje tarp lietuvių populiarioje Loretos Jankauskaitės tiesioginėje laidoje “Sveikinimų ratas„. Manau, kad Lietuvoje per daug keliaklupsčiaujama Vakarų muzikai“, – įsitikinusi Kristina.

Kol Vilniuje vyko knygų mugė, kurioje svečiavosi Alfredas ir Kristina, būtent „Sveikinimų rate“ skambėjo kelios Alfredo dainos – jį, atvykusį į Lietuvą, sveikino ištikimi jo dainų ir balso gerbėjai, suprantantys lietuvio dainininko, gyvenančio ne tėvynėje, meilę jai, jos kalbai, dainoms, jos istorijai ir nerimaujančiam dėl ateities.

„Su ašaromis prašau: neišduokite tautos, neparsiduokite“, – pokalbio pabaigoje tarsi priesaiką tautiečiams prieš išvykdamas namo paliko A.Šaltys.

Iš A.Šalčio knygos „Skambėjusių dainų aidais“

Šiandien daugelyje darbo sričių tarnauja jaunystės kultas. Vyresnio amžiaus žmonės atleidžiami, jiems nebelieka vietos, nors kažkada patys sunkiu darbu išplėšė dirvonus, kurdami patogią darbo aplinką ateinančioms kartoms. Šie laikai negailestingi vyresnio amžiaus žmogui. Pramogų pasaulyje nuolat vaikomasi neįprastų, sensacingų dalykų, siekiant patraukti jaunimą ir uždirbti kuo daugiau pinigų.

Pasaulis būtų daug geresnis, jei nebūtų tiek trokštančių valdžios ir pinigų, nežinančių, ką reiškia teisingumas, sunkinančių gyvenimą doriems žmonėms.

Labai svarbu, kad kartos sutartų ir gerbtų viena kitą. Bent jau paskutinį gyvenimo tarpsnį senatvėje kiekvienas žmogus turėtų teisę nugyventi oriai. Tačiau ne visada taip būna. Vieni, visą amžių gyvenę pertekliuje, gali leisti sau pasilepinti, kiti, sunkiai dirbę visą gyvenimą ir kažkiek susitaupę senatvei, pajėgia tik išsilaikyti.

Meluočiau sakydamas, jog pinigų išvis nereikia. Jie reikalingi, kad galėtum išgyventi, tačiau nebūtina perlenkti lazdos ir jiems vergauti. Kita vertus, gyvenimas ne visada yra gražus, net kai žmogus turi pakankamai pinigų.

Vien tik Vokietijoje ketvirtadalis visos nuosavybės yra keleto milijonierių rankose, kurie sumanių mokesčių patarėjų dėka beveik nemoka jokių mokesčių, tačiau naudojasi bendra visuomenės sukurta ir išlaikoma gerove.

Nebijau kartotis, kad žmogus yra žiauriausias padaras šioje planetoje. Jis žudo ne dėl to, kad alkanas, bet dėl pramogos, kad pasimėgautų savo galia. Jis patiria džiaugsmą kankindamas kitus, kad patenkintų savo žemuosius instinktus, savo baisų egoizmą.


Šiame straipsnyje: Alfredas Šaltysmuzika

NAUJAUSI KOMENTARAI

romas

romas portretas
salciu dainu klausiausi apie 1973 metus. tai buvo nelegaliai ivezti irasaiis austrijos tai buvo kazkas...

Birute Hogl

Birute Hogl portretas
Laba diena Alfredai ir Asta. Esu lietuve gyvenanti Vokietijoje 22 metai. Pati esu is Kauno. As pasigendu lietuvisku dainu. Dainuoju namuose viena. "Paduok sesute man balta ranka, Pazvelg brangioji man i akis. As tau priminsiu tevyne brangia, as tau priminsiu tylias naktis" Lietuvisku pievu geliu kvapo negaliu uzmirsti. Su pagarba Birute

laima

laima portretas
aciu uz jusu dainas, linkiu , kad ilgai galetumete mus
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių