Per tris mėnesius Kaune sužaloti 57 dviratininkai

Policijos nedžiugina paskutinių trijų mėnesių statistika – Kauno mieste užregistruoti net 57 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo dviratininkai.

Trūksta vairavimo įgūdžių

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas informavo, kad 18 atvejų dviratininkai susidūrė su kitomis transporto priemonėmis ir net 39 atvejais dviratininkai patys nugriuvo nuo dviračio.

Kasmet atšilus orams eismo įvykių, kuriuose atsiduria dviratininkai, padaugėja. Be to, metais iš metų dviračių mėgėjų vis daugėja, todėl tų incidentų įvyksta kur kas daugiau.

Labiausiai stebina skaičiai, kad 39 dviratininkai susižalojo patys.

„Šiuos duomenis policija oficialiai yra gavusi iš gydymo įstaigų. Dėl patirtų sužalojimų jie kreipėsi pagalbos į medikus. Gydymo įstaiga iš karto užfiksuoja atvejį, apie kurį praneša policijai“, – teigė D.Česnauskas.

Anot Kelių policijos valdybos viršininko, skaičiai turėtų būti didesni, nes dažnai po patirtų sužalojimų dviratininkai ne visada kreipiasi į gydymo įstaigas.

„Dviratininkai patys neįvertina savo vairavimo įgūdžių, greičio, todėl susižeidžia“, – susižalojimų priežastis įvardijo D.Česnauskas.

D.Česnauskas užsiminė, kad per šį laikotarpį vienas dviratininkas yra žuvęs, bet policijos pareigūnai negali pasakyti, dėl kokių priežasčių jis žuvo, nes nebaigtas tyrimas. „Gali būti, kad jam bevažiuojant sustojo širdis“, – svarstė pareigūnas.

Situacijos nedramatizuoja

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius įsitikinęs, kad per anksti dar skambinti pavojaus varpais.

„Nemanau, kad tai yra dideli skaičiai. Įvykių padaugėjo vien dėl to, kad labai smarkiai išaugo dviračiais važinėjančių asmenų. Žinoma, nesvarbu, kiek tų įvykių yra užfiksuojama, bet visada galėtų jų būti mažiau“, – sakė L.Vainius.

Pirmininkas L.Vainius perspėja, kad važiuojant dviračiu reikia laikytis tų pačių eismo taisyklių, kaip ir vairuojant kitą transporto priemonę. Be to, nepamiršti ir per daug neatsipalaiduoti.

„Pastebėjau, kad žmogus, užsėdęs ant dviračio, tiesiog neturi elementarios eismo kultūros. Juk dauguma dviratininkų turi ir vairuotojo pažymėjimą, žino kelių eismo taisyklės, susipažinę su saugaus eismo pagrindais. Atsisėdus ant dviračio, kažkaip elgesys pasikeičia ir jie viską pamiršta“, – pastebėjo L.Vainius.

Linas įsitikinęs, kad kas labai dažnai važinėja dviračiais, vairavimo įgūdžius suformuoja greitai, todėl į įvykius patenka retai.

Visiems tiems, kas nuogąstauja, Linas Vainius siūlo vadovautis dviratininkų mėgstamu posakiu: „Bijai nugriūti, nesėsk ant dviračio“.

Nelaimingų nutikimų pagrindinės priežastys:

• važiavimas esant neblaiviems;
• neatsargų vairavimas;
• vairavimo įgūdžių stoka;
• važiavimas važiuojamąja kelio dalimi, nors įrengti dviračių takai;
• įvažiavimas į kelią iš šalia esančių teritorijų, kiemų, neįsitikinus, ar saugu, ir susidūrimą su keliu važiuojančia transporto priemone;
• važiavimas šaligatviu, taip sukeliant pavojų pėstiesiems;
• kelio dangos neįvertinimas (duobės, šulinio dangčiai, netikėtos kliūtys, šlapias arba apledėjęs kelias, žvyras);
• tamsiu paros metu važiavimas be atšvaitų, žibintų, šviesą atspindinčios liemenės;
• važiavimas kelkraščiu ne pagal eismo kryptį, taip sukeliant pavojų pėstiesiems;
• šviesoforų signalų nepaisymas.