Tremties prisiminimai užgožė iškilmingas kalbas

„Minėjimuose, tremtinių suvažiavimuose lankysiuosi, kol gyva būsiu, kol kojos neš“, – pasiryžusi Teresė Simonavičienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vykusio 1952-jų metų masinės tremties 60-ųjų metinių minėjimo metu besišnekučiavusi su kita buvusia tremtine Genovaite Samuoliene.

Moterys buvo tiek įnikusios į prisiminimus, kad net nesistengė atidžiai klausyti Gedulo ir vilties dienos iškilmingų kalbų, ansamblio „Ainiai“ atliekamų dainų.

„Mane iš 7 klasės paėmė. Tėtę daktarai buvo išleidę iš ligoninės namo numirti, nes inkstai neveikė. Kareiviai jį, jau buvusį prie mirties, užkėlė ant vežimo, pilno daiktų, ir mus visus išvežė“, – pasakojo G.Samuolienė, pridūrusi, kad tėvas Sibire vis dėlto atsigavo.

„Kai kuriems leisdavo daiktų paiimti. Pati neprisimenu, man tada buvo 6 metai. Tėvas pasakojo, kad kai mus vežė, stribas tėvui liepė ir užuolaidas, ir armoniką dėti. Sakė, ant duonos išmainysit“, – kalbėjo T.Simonavičienė. Abi moterys susipažino per tremtinių suvažiavimą ir dabar nuolat bendrauja.

Kita buvusi tremtinė Dona Miliūnaitė sakė, kad bendri išgyvenimai vienija. "Su buvusiais tremtiniais iki šiol labai artimai bendraujame“, – sakė moteris, kuri stengiasi nepraleisti nė vieno tremčių minėjimo.

Vos užkalbinta rankinėje ji iškart surado lapelį, kuriame buvo atšviesta dalis Irkutsko srities žemėlapio. „Štai čia mes gyvenome, – bakstelėjo pirštu į Taljanų gyvenvietę. – Aš ir nuotraukų turiu“. Ji išsitraukė kelias fotografijas su žaliuojančiu peizažu ir mažyčiais nameliais tolumoje.

D.Miliūnaitei tremtinių traukinyje į Irkutską tuomet suėjo treji metai. Dovanų ji gavo skylutę vagono sienoje, kad galėtų stebėti besikeičiančius vaizdus. „Tėtis išgręžė“, – atsiminimais dalijosi moteris. Jos seseriai priverstinė kelionė į Rusijos gilumą tapo ir povestuvine, nes buvo ką tik ištekėjusi.

Tremtyje Miliūnams praleidus penkerius metus, šeimos galva – tarpukario Lietuvos ūkininkas Antanas Miliūnas – žuvo dirbdamas miške.

Likusiems gyviems šeimos nariams į gimtinę leista sugrįžti tik po 9 metų. Būtent dėl tėvo D.Miliūnaitė kelis kartus grįžo į Taljanų gyvenvietę, kur pusbadžiu praleido savo vaikystę. Aplankyti tėvo kapą ji ryžosi po tremties praėjus tik 23 metams. Sekančios kelionės metu ji į Lietuvą parsivežė tėvo palaikus, vėliau vyko parvežti ir kitų lietuvių palaikų.

„Toje gyvenvietėje gyveno daugiau kaip 1300 lietuvių. Kai kurie net ten gimusieji lietuviai rusiškai taip ir neišmoko“, – pasakojo D.Miliūnaitė.

Politinių kalinių ir tremtinių, Šaulių, Tautinio jaunimo sąjungų atstovai į minėjimą atvyko nešini vėliavomis ir gėlių žiedais.

Gedulo ir vilties diena Kaune paminėta ne tik renginiu prie Laisvės paminklo ir Nežinomojo kareivio kapo, bet ir Šv. Mišiomis, susikaupimo valandėle Petrašiūnų kapinėse, įvairiais koncertais, parodomis. Gėlės padėtos ir Kauno geležinkelio stoties perone.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniškis

kauniškis portretas
Nesinori įžeit tremtinių,gaila senolių,daug vargo matė,bet pažiūrėjus kiek lietuvių išsilakstė po platujį pasaulį,kaip darbdaviai elgiasi su dirbančiaisiais,kaip ėda lietuvis lietuvį,kaip valytoja Maximoje valo salę su baimės pilnom akim-pagalvoju,kad mažai trėmė.Regis ant svieto nėr tokios tautos,kaip lietuviai,kurie vienas kitą jai galėtų-sugriaužtų negyvai.Taip tipo visi kompiuterizuoti,bet nereik pamiršt,kad 21 amžius eina.Pažiūrėjus miesteliuose,mažai kur trispalvė plazda,perrišta juodu kaspinu-kur nekur.Apmaudu,kad lietuvis lietuvį taip ėda,anei onuro,anei gėdo.Matomai mažai trėmė karajedus,o ir pakalbėjus su žmonėm,regis nėr tokios šeimos,kad kas nors nebūtų išvažiavęs svetiman kraštan.Čia tipo galima pagalvot,kad jaunimas,specialistai ten išvyko su džiaugsmu širdy.Nu,nu???

Copy

Copy portretas
manau, kad būtų labai naudinga Lietuvai atnaujinti šį maršrutą.... Keleivių daugiau YRA nei tilptų į sąstatus. Kadangi pagal LR įstatymus aš negaliu turėti šaunamojo ir šaltojo ginklo, ir negaliu pagal įstatymą parazitus bausti savo teismu, todėl siūlau juos išgabenti į SIBIRĄ. P.S.- čia apie tuos kurie užsidėję braslietus šaukia, kad tai p[olitinė provokacija.

STALINAS BLOGU ZMONIU NEVEZE

STALINAS BLOGU ZMONIU NEVEZE portretas
O VEZE I SIBIRA TUOS, KURIOS REIKEJO VEZTI, KADANGI JIE BUVO ZMOGZUDZIAI IR BANDITAI O NE KOKIE "partizanai". Mano zmonos Jurates paprastus ukininkus seneli ir du dedes sitie "partizanai" nuzude netoli Salako. O mano senelio is mamos puses Pelakausko Juozo broli Stasi Shanciose nuzude del to kad jis atsisake zudyti zydu tautybes zmones 2-me forte. 1962 metai senelis atkersijo uz savo broli nusoves sita bandita, kai jis gryzo ish Sibiro ir trumpam buvo atvykes i Kauna. Visas Kaunas tuomet "buvo ant ausu". Kad tai buvo senelio darbas jis mums pasake priesh pat mirti 1978 metais. Jurijus Subotinas. 8 609 48037.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių