Teismas neleido Laisvės alėjoje atsirasti dar vienam „stiklainiui“

Kauno apygardos administracinis teismas patenkino Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro prašymą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Kaune, Laisvės alėjoje, esančio sklypo detalusis planas stiklinei mansardai statyti.

"Kauno savivaldybės išduoti detaliojo plano sprendiniai ir statybos leidimas aukštinti Kaune, Laisvės al. 30 esantį pastatą, pristatant antstatą ir papildomus aukštus, didinti pastato tūrį yra naikintini, kadangi savivaldybės priimti atsakingų pareigūnų sprendimai suteikia teisę realizuoti įstatymu uždraustus veiksmus, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams“, – kalbėjo teisme atstovavęs Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras Valentinas Alekna.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius 2008 m. vasario mėn. išdavė statybos leidimą, kuriuo buvo leista rekonstruoti Kaune, Laisvės al. 30 esantį pastatą. Buvo leista pristatyti ketvirtąjį ir penktąjį aukštą − patalpų paskirtį keisti į viešbutį.

Pagal techninį projektą statinio užimamas žemės plotas po rekonstrukcijos nuo 564 m² turėjo padidėti iki 571 m², o pastato tūris – nuo 8786 m² iki 10296 m².

Pažymėtina, kad minėtasis pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kuris draudžia naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes, teritorijoje ar apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar trukdytų juos apžvelgti. Be to, įstatymas numato, kad draudžiami statybos darbai, galintys sumenkinti saugojamo objekto vertingąsias savybes. Taip pat draudžiama statyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniu teismui.

Papildyta:

„Prapuolė penkerių metų darbas,  kuris užėmė daug laiko, jėgų, kantrybės ir nervų. Susidūrėme su eiliniu absurdu“, – apmaudo neslėpė Laisvės alėjos 30 pastato savininkas Arūnas Aišparas.

Pasak verslininko, pirma buvo patvirtintas detalusis planas, tik po to jis buvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą. „Detalųjį planą rengėme apie dvejus metus. Pati prokuratūra, pats prokuroras pasirašė ant to plano“, – tikino A.Aišparas.

Šis pastatas ribojasi su Kauno apygardos prokuratūros pastatu. Verslininkas priminė, kad parašus ant detaliojo plano padėjo visų kitų reikalingų institucijų atstovai, dokumentas derintas su dešimtims kaimynų.

„Po tokio teismo sprendimo pastatas neturi nei detalaus plano, nei statybos leidimo. Tai reiškia, kad jis merdės dar mažiausiai penkerius metus“, – prognozavo savininkas.

Į kultūros registrą namas, pasak jo savininko, įtrauktas jų pačių iniciatyva.

„Kai parengėme detalųjį planą, gavome statybos leidimą, užklausėme Kultūros paveldo departamento (KPD), ar nebūtų galimybės įtraukti jį į kultūros vertybių registrą. Planavome gauti ES lėšų, kurios skiriamos tik tiems pastatams, kurie turi valstybės apsaugą“, – pasakojo A.Aišparas.

Tuo pačiu buvo teiraujamasi, ar įtraukimas į registrą nesutrukdys statybos planų. Visa informacija, tikino verslininkas, buvo pateikta KPD vadovybei jau prieš trejus metus, tuomet niekas neprieštaravo. Problemos, pasak A.Aišparo, prasidėjo po to, kai kilo sumaištis dėl Laisvės alėjos 90 pastato stiklinio antstato.

„Mūsų pastatas projekte nė kiek nepanašus į Laisvės alėjos 90 pastatą. Jis šiek tiek panašus į alėjoje esančių bankų, viešbučių antstatus. Antstatas šiek tiek atitrauktas. Nepažeidžiame nė vieno KPD išvardintų saugotinų elementų punkto“, – dėstė savininkas.

Jis neabejojo, kad teismo sprendimas bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. „Jei kartais sprendimas bus mums neigiamas, prie Soboro toliau stovės vaiduokliai“, – žadėjo pašnekovas.

Pasak jo, tik fasadas yra sutvarkytas. Išskyrus pirmąjį aukštą, namas yra neeksploatuojamas, nešildomas. „Dėl to, jis byra ir byrės toliau“, – pridūrė A.Aišparas.

Norint pastate įrengti viešbutį, tai apsimoka daryti turint daugiau ploto, esamų patalpų esą nepakanka. „Investicijos turi atsipirkti, negali daryti nuostolingo verslo“, – aiškino verslininkas. Jo teigimu, dėl stabdomo proceso yra patiriami dideli finansiniai nuostoliai.

„Kovosime, kiek įmanoma, nes manome, kad situacija yra absurdiška. Verslas kenčia dėl valstybinių įstaigų nekompetencijos“, – sakė A.Aišparas. Visuomenė, jo nuomone, irgi kenčia, nes ir toliau matys apgriuvusį pastatą.

Šis pastatas, vadinamas A.Lapino namu, stovi prie pat Soboro, kadaise jame veikė knygynas „Pažanga“. Vadovaujantis rekonstrukcijos projektu, namas turėtų paaukštėti: vietoj mansardos numatyta pastatyti du aukštus, apdailoje vyrautų stiklas. Objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2008 metų birželį. Carinio namo autorius – Nikolajus Andrejevas, jis statytas 1897 metais, rekonstruotas 1902 ir 1928 metais.