Tautinio paveldo virusas: iš molio dirbinių uždirba net trylikametis

Tautinio paveldo virusas yra užvaldęs įvairaus amžiaus žmones. Tai puikiai matėsi ir šiandien, kai į Kaune vykusią konferenciją iš visos Lietuvos suvažiavo 250 tradicinių amatininkų bei tautinio paveldo puoselėtojų.

Moliu sudomino močiutė

Trylikamečio Roko Galvono kol kas tik laisvalaikio užsiėmimas – molinių dirbinių lipdymas specialia technika – buvo įvertintas diplomu.

„Dūdeles darau ne tik iš molio, bet ir medines”, – pasakojo paauglys iš Ukmergės rajone esančių Taujėnų. Inkiliukams gaminti jis renkasi tik molį.

Šiuo pomėgiu jis užsikrėtė nuo močiutės Veronikos. Pažintį su moliu Rokas užmezgė būdamas vos ketverių.

„Iš pradžių tai man buvo kaip žaidimas. Dabar su savo dirbiniais važiuoju į muges”, – didžiavosi taujėniškis.

Duona – iš savo grūdų

31-erių metų Nerijus Kriaučiūnas jau aštuoneri metai su tėvu turi po nuosavą sertifikuotą ūkį ir iš pačių užsiaugintų grūdų kepa duoną. Jų kepykla taip pat speciali – įrengta preciziškai paisant autentiškumo.

„Duona patys ir prekiaujam”, – kalbėjo N. Kriaučiūnas, verslaujantis Ukmergės rajone esančiame Mikėnų kaime.

Nuo ko viskas prasidėjo? „Tėtis duoną kepti pradėjo labai seniai. Augdamas jam padėdavau. Patiko”, – neslėpė ūkininkas.

Rengia siuvinėjimo stovyklas

Iš Molėtų rajono atvykusios Janina Čekelienė ir Ramutė Žegūnienė, atvykusios atsiimti sertifikatų, įrodančių jų profesionalumą, ne tik pačios nuostabiai siuvinėja, tęsdamos tautinio paveldo tradicijas, bet ir kitus to moko.

„Kasmet rengiame tradicinę siuvinėjimo stovyklą. Pernai joje dalyvavo 19 mergaičių, merginų ir moterų, nors norinčiųjų buvo kelis kartus daugiau“, – pasakojo jos, užsiminusios, kad jauniausiai stovyklautojai tebuvo aštuoneri, vyriausiai – 82-eji metai.

Kartu su jomis į konferenciją atvykusiai Alfredai Petrauskienei arčiau širdies yra žvejyba. Ji – Mindūnuose, Molėtų rajone, esančio Ežerų žvejybos muziejaus vedėja.

„Mokome megzti tinklus, pinti bučius, turime žuvies rūkyklą, rengiame poledinės žūklės šventes. Jeigu gautume finansavimą, norėtume imti virti žuvienę”, – planavo A.Petrauskienė.

Įamžino solidžiame leidinyje

Konferencijoje vienas kito darbais grožėjosi dailidės, juostų pynėjos, margučių margintojai, lėlių siuvėjos, siuvinėtojos, audėjos, nendrinių stogų specialistai, kepėjai ir įvairūs kiti specialistai bei meistrai.

Viena dalis kūrinių buvo eksponuojama Kauno filharmonijos, kur ir vyko renginys, salėse, kita – rodoma ekrane. Tačiau dar daugiau buvo galima išvysti vartant renginio metu pristatytą solidžią knygą „Lietuvos tautinis paveldas: amatai”.

Kol vieni tautinio paveldo puoselėtojai vartė šį leidinį, kiti vis ėjo į sceną atsiimti veiklos sertifikatų.

Daugiausia – kepėjų

Iš viso Lietuvoje jau yra sertifkuoti 1501 tradiciniai tautinio paveldo gaminiai, 217 tradicinių veislių maistinių augalų ir jų produktų, 16 tradicinių veislių gyvūnų bei 20 tradicinių amatų mokymo programų.

Iš tautinio paveldo produktus sertifikavusių amatininkų daugiausiai yra kepėjų (72), maisto ruošėjų (43), audėjų bei pynėjų (po 41), mezgėjų (38), kryždirbių (36), puodžių (33), drožėjų (24) ir kalvių (21).