Švietimo įstaigose – aibė pažeidimų, pasiteisinimas – trūksta pinigų

Kauno visuomenės sveikatos centras (KVSC) šiemet patikrino 36-ias Kauno miesto ir rajono neformaliojo švietimo įstaigas, tačiau tik dviem neturėjo jokių priekaištų. Įstaigų vadovai neneigia, kad pažeidimų yra, tačiau atkerta, kad tai dėl pinigų trūkumo.

Uždaryti neplanuoja

KVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Janina Žukaitienė portalui 1kaunodiena.lt teigė, kad pažeidimų nerasta tik Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo bei Kauno tautinės kultūros centruose.

Daugiausiai nusižengimų higienos normoms, pasak specialistės, rasta Kauno plaukimo mokyklos baseine „Šilainiai", Kauno moksleivių techninės kūrybos centre, Kauno Jūrų skautų laisvalaikio centre, Kauno choreografijos mokykloje ir Kauno rajono Garliavos meno mokykloje.

„Įstaigoms nustatytas terminas, per kurį reikia pašalinti trūkumus. Jeigu tai nebus padaryta ir nebus nurodyta svarių priežasčių, kas tam trukdė, įstaigų vadovų laukia baudos. Įstaigų neuždarysime, nebent būtų labai svarbūs pažeidimai, kurie turėtų didelės įtakos vaikų sveikatai ir saugai“, – teigė J.Žukaitienė.

Net 22 įstaigos neturėjo leidimo

Neformaliojo švietimo mokyklos veikti gali tik turėdamos leidimą – higienos pasą. Patikrinimo metu nustatyta, kad higienos paso neturėjo 22 Kauno miesto ir rajono neformaliojo vaikų švietimo įstaigos. Tai didžiausias rastas pažeidimas. „Jeigu įstaiga neturi higienos paso, galima konstatuoti, kad įstaigoje nėra užtikrintos tinkamos vaikams sąlygos ir saugumas. Vaikai gali susižeisti, jų sveikatai pavojų gali kelti ir mikroklimatas“, – aiškino J.Žukaitienė.

Dažniausiai kontrolės metu nustatytas pažeidimas – netinkama grindų danga (nelygi, su plyšiais).

17-oje neformaliojo ugdymo įstaigų nebuvo iki galo surinkta informacija apie mokinių sveikatą, nors profilaktinio sveikatos patikrimo pažymėjimą vaikai į įstaigas turi pristatyti kasmet.

KVSC specialistai aiškino, kad vaikų ugdymo patalpų negalima įrengti rūsiuose, grindų danga privalo būti lygi, neslidi, lengvai valoma, atspari cheminiams valikliams bei dezinfekcijos medžiagoms. Beveik dešimtyje patikrintų mokyklų grindų danga buvo nelygi, su plyšiais.

Pagal higienos normas draudžiama viršutinius drabužius kabinti vaikų ugdymo patalpoje, tačiau rasta, kad ne visos mokyklos turi tam skirtas atskiras patalpas. Už pažeidimus atsakingiems asmenims surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai.

Vadovai nenustebo

Kauno choreografijos mokykla yra viena įstaigų, veikiančių be higienos paso. „Mums buvo pasakyta taip: kol bėgs stogas ir nebus pakeisti visi langai, higienos paso tikrai negausit“, –aiškino mokyklos direktorė Lina Navardauskienė.

Į dabartines patalpas mokykla buvo perkelta prieš šešerius metus. Jos buvo labai apleistos: kiauras stogas, langai nepakeisti, patalpos seniai remontuotos. „Mes niekuo nesiskundžiam. Džiaugiamės, kad tos patalpos atsirado ir stengiamės jas po truputį remontuoti. Pakeitėme dalį stogo, daugelį langų, baigiame remontuoti rūbines, pakeisime jų grindų dangą, jau įrengėme dušus, sales“, – pasakojo L.Navardauskienė.

Patikrinimų metu neformaliojo švietimo mokyklose, kuriose yra baseinai, cheminiai vandens rodikliai neatitiko normos reikalavimų. „Dabar viskas normaliai, nėra taip baisiai, susitvarkėme, baseinas veikia“, – tikino Kauno plaukimo mokyklos baseino „Šilainiai“ ugdymo padalinio vedėjas Grigorijus Ušpuras.

Pasak G.Ušpuro, tokia situacija susidarė dėl lėšų trūkumo. „Baseinas ir visos jo sistemos yra labai seni. Šią vasarą planuojame pakeisti visą santechniką, kai dar bus skirta pinigų, viską rekonstruosime“, – kalbėjo vedėjas.

Kauno moksleivių techninės kūrybos centro direktorė Laimutė Vaitiekūnienė visiškai nenustebo, kad įstaiga sulaukė neigiamo visuomenės sveikatos specialistų įvertinimo. „Mūsų pastatas buvo renovuotas prieš 70 metų, todėl nerealu sulaukti teigiamo įvertinimo iš Visuomenės sveikatos centro”, – sakė direktorė.

Pirmiausiai reikėtų keisti kiaurą stogą. Dėl jo antro aukšto klasės, anot L.Vaitiekūnienės, atrodo tragiškai – sudrėkę lubos ir sienos.

Kauno Jūrų skautų laisvalaikio centro vadovas Algimantas Malkevičius teigė nemanąs, kad jo vadovaujamoje įstaigoje padėtis yra viena blogiausių.

„Mes bent jau turime higienos pasą. O pirmame aukšte įrengti tualetą, sutvarkyti nelygias grindis neleidžia finansinės galimybės. Dalis vaikų nebuvo atnešę sveikatos pažymų, bet jas labai sunku išreikalauti“, – teisinosi A.Malkevičius.

Garliavos meno mokyklos direktorė Regina Guobė sutiko, kad padėtis mokykloje yra prastoka.

„Mums mažai vietos, pastatas papelijęs, drėgnas, nėra pritaikytas meno mokyklos veiklai, bet tragedijos nėra. Prieš dvejus metus buvo pradėta renovacija, bet pritrūko pinigų ir viskas sustojo. Mes nei paleisti, nei pakarti. Nei mes galime tas statybas užbaigti,  nei seną pastatą sutvarkyti. Tai ką mums daryti?“ – klausė direktorė.

Siūlo švelninti reikalavimus

„Daugelio įstaigų, kuriose rasta pažeidimų, steigėjas yra Kauno miesto savivaldybė. Tik vienos įstaigos steigėjas yra Kauno rajono savivaldybė", –  pasakojo KVSC specialistė J.Žukaitienė.

Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus Neformaliojo švietimo poskyrio vedėja Vida Kučiauskienė spėjo, kad pažeidimų rasta įstaigose, kurios laukia renovacijos.

„Nesu informuota, kas ką tikrino ir kas ką rado. Didžioji dalis mūsų skyriaus įstaigų yra neblogos būklės. Nemažai jų buvo renovuota ir sutvarkyta. Tų, kurių renovacijos dar laukia, situacija gali būti prastesnė. Pavyzdžiui, Kauno moksleivių techninės kūrybos centrui renovacijos reikia iš esmės, bet savivaldybė nėra pajėgi visų įstaigų renovuoti iš karto. Tai yra didžiuliai pinigai", – sakė V.Kučiauskienė.

Jos nuomone, higienos normos yra per griežtos. „Jos galėtų būti šiek tiek liberalesnės. Nuo sovietmečio praėjo nemažai laiko, bet normos mažai keitėsi, reikalavimai yra labai griežti ir juos atitikti yra sudėtinga", – atkreipė dėmesį savivaldybės atstovė.

Vaikų neformaliojo švietimo mokykloms priskiriamos muzikos, dailės, meno, sporto mokyklos, ugdymo centrai, skirti vaikų gebėjimams lavinti, moksleivių rūmai, kūrybos, jaunųjų gamtininkų, technikų centrai ir klubai, šeštadieninės ir sekmadieninės tautinių mažumų mokyklos.