Sunykusios vertybės Kauno valdininkams nerūpi

Sovietmečiu sukurtos kai kurios skulptūros, kavinių, vaistinių interjerų dirbiniai, vitražai, pradingo privatizacijos verpetuose arba buvo be gailesčio suniokoti vandalų. Daugelio kūrinių likimas miesto valdžiai – paslaptis.

Lietuvos architektų sąjunga Kauno savivaldybei įteikė sąrašą sovietmečiu statytų pastatų, kuriuos siūlo įtraukti į kultūros vertybių registrą. "Turime gerų sovietmečio laikotarpio architektūros statinių ir interjero pavyzdžių, kurie šiandien, deja, nėra saugotini, todėl palaikome architektų iniciatyvą", – kalbėjo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.

Kauno savivaldybės sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ketina svarstyti, ar neįtraukti į saugotinų objektų sąrašus Laisvės al. esančio Centrinio knygyno, stebuklingai išlikusios "Spurginės" su tuo pačiu interjeru ir veikla.

Architektų sąraše dar likusi ir parduotuvė "Merkurijus", kuri jau sulyginta su žeme ir neaišku, kada bus atnaujinta užstrigusi naujo pastato statyba.

"Pastebiu, kad yra nemažai kritikuojančių sovietmečio laikų meną žmonių. Galbūt tai ir lėmė, kad ilgai abejingai stebėta, kaip naikinami ano laikotarpio interjerai, statiniai", – svarstė R.Miliukštis.

Jau ne kartą godota dėl pražuvusių legendinių Laisvės al. restoranų ir jų interjerų. Kauno tarpukario bohemos mėgta "Konrado" kavinė sovietmečiu buvo perprojektuota, pavadinta "Tulpe", bet bent jau išsaugojo restorano funkciją. Dabar jo neliko nė kvapo, čia vyksta prekyba drabužiais. Pradanginti visi buvę baldai, šviestuvai.

Nieko nelikę iš restorano "Metropolis", kur dabar įrengta picerija su šiuolaikiniu interjeru. Neaišku, kur yra Eugenijaus Jovaišo sukurtas didelis odinis pano, puošęs "Architektų" kavinę.

Puikiu vidaus apipavidalinimu garsėjo ir "Pasaka" – pirmoji vaikų kavinė Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje. Jos interjerą projektavo ir dekoravo seserys Vida ir Filomena Ušinskaitės. Ypač kauniečius ir miesto svečius žavėjo vitražo dirbiniai.

"Niekas nežino, kur jie pražuvo privatizacijos laikais. Lyg ir buvo privatizacijos sąlygose nurodyta juos išsaugoti ar perkelti kitur, bet tada nebuvo vykdyta jokia privatizuotų objektų turto apskaita, todėl nežinoma nei šios, nei kitų kavinių turto likimo", – teigė R.Miliukštis.

Aiškinantis, ar kur nors nebuvo priglaustos interjero detalės, kūriniai mažai kuo galėjo pagelbėti ir Lietuvos kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio darbuotojai.

"Statybos įstatyme nenumatoma išsaugoti interjero, jei jo detalės, kūriniai neįtraukti į kultūros paveldo vertybių sąrašą, – aiškino padalinio vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė. – Vis dėlto, manau, savivaldybė galėjo tai padaryti, įtraukdama istorine vertę turinčius interjerus ir kitus objektus į savo sąrašą. Deja, laukinio kapitalizmo laikais tai mažai kam rūpėjo."

Privatizacija sunaikino ir daug unikalių bei, šių dienų akimis žiūrint, prabangių interjerų vaistinėse.

Per privatizacijos laikotarpiu išnaikinti ne tik interjerai. Neaišku, kur pradingo buvusios universalinės parduotuvės "Merkurijus" restoraną puošusi Juozo Ruzgo skulptūra "Merkurijus". Kita šio autoriaus skulptūra buvo išgabenta iš buvusio kino teatro "Santaka" kiemelio fontano ir perkelta į Muzikinio teatro sodelį. Iš ten ją pagrobė vagys.

J.Ruzgys vėliau toje vietoje pastatė skulptūrą "Ugnies deivė Gabija". Ją taip pat kėsintasi pagrobti, bet nesėkmingai. Miesto valdžia 2008 m. finansavo skulptūros remontą, sumokėdama 70 tūkst. litų autoriui ir perimdama iš jo nuosavybės teises.

Ne tokia maloninga Kauno valdžia buvo ir tebėra Robertui Antiniui. Jo skulptūra "Šventė", stovėjusi fontane prie buvusio restorano "Pasimatymas" V.Krėvės pr., prieš 20 metų irgi nukentėjo nuo vandalų. Deja, finansavimo ji beviltiškai laukia metų metus. Iki šiol "Šventė" stūkso įmonės "Kauno švara" teritorijoje tarp sandėliuojamų naujų atliekų konteinerių.

Dar mažiau pasisekė kitai R.Antinio skulptūrai "Saulė", stovėjusiai prie Kauno menininkų namų. Savivaldybės Kultūros paveldo duomenimis, po vandalų išpuolio ji buvo išvežta saugoti tada į savivaldybės įmonės "Kauno keliai" sandėlius ir pamiršta. Po šios bendrovės privatizacijos dabar savivaldybėje niekas dorai nežino, kur skulptūros reikėtų ieškoti.

"Visoje Lietuvoje esu atstatęs keturias sovietmečiu nugriautas savo tėvo Roberto Antinio vyresniojo skulptūras. Paradoksas: tuo pat metu mano skulptūros buvo nugriautos arba nuniokotos. Jų jau niekas neatstatys", – apgailestavo praradęs viltį atkurti savo stovėjusius kūrinius R.Antinis.

Jis priminė, kad vis atidėliojama skirti lėšų tautos atminčiai. "Panemunės kapinėse jau seniai reikia sutvarkyti kryžius laisvės kovų savanoriams, atstatyti paminklus kovojusiesiems už mūsų šalies laisvę žydų ir rusų kapinėse. Apleisti ir kiti paminklai, skulptūros", – vardijo Z.Girčys.

Jo teigimu, mieste yra apie 100 skulptūrų ir paminklų. "Jiems prižiūrėti stabilaus finansavimo miesto biudžete nenumatoma", – tvirtino vedėjo pavaduotojas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taigi

taigi portretas
teisingai šneki

ko

ko portretas
reikia butinai atgaivinti kavine tulpe atimti is rudomansko eigu meras zengtu toki zingsni kas buvo isdraskita kad atstatytu tai tada galima butu sakyti kad meras kazka padare kaunui o dabar tik sakau kad jis kauna paverte siukslinu

ko

ko portretas
reikia butinai atgaivinti kavine tulpe atimti is rudomansko eigu meras zengtu toki zingsni kas buvo isdraskita kad atstatytu tai tada galima butu sakyti kad meras kazka padare kaunui o dabar tik sakau kad jis kauna paverte siukslinu
VISI KOMENTARAI 56
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių