Sugrėbė lapus – gavo pylos

Kauno politikų sprendimu, Ramybės parkas vos nevirto pernykščių lapų kaupykla. Savivaldybės darbuotojai praėjusį savaitgalį nugremžė besiformuojančią pūvančių lapų plutą. Tačiau dar prieš juos pradžią padarė du pilietiški ir iniciatyvūs žmonės.

Kibo į darbą neraginti

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi netoli Ramybės parko gyvenanti kaunietė Vilija Velyvienė. Moteris negalėjo nepasidalyti džiugiu ir įkvepiančiu reginiu, kurį pastebėjo vieną savaitgalį eidama per Ramybės parką.

Redakcijai V.Velyvienė pasakojo negalėjusi atitraukti akių: dviese – moteris ir vyras – grėbė parudavusius lapus ir krovė juos į šiukšlių maišus. V.Velyvienė stabtelėjo prie dirbančiųjų pasiteirauti, gal čia kokia talka?

"Jūs įsivaizduojate, jie savo noru, be jokio raginimo ir tik dėl to, kad pavargo nuo apleisto parko vaizdo", – džiaugsmo ir nuostabos neslėpė kaunietė.

Netoli parko gyvenanti moteris jau keleri metai skaudančia širdimi eidavo per parką. Kadaise graži, gėlėmis apželdinta žalia oazė miesto centre kaip nemylima podukra buvo nustumta į užmaršties šalį.

"Kauno diena" taip pat ne kartą rašė apie tai, kad Ramybės parkui reikia geros šluotos, tačiau valdininkai apsiribodavo atsakymu apie tai, kad dėl lėšų trūkumo nutarta minimaliai švarinti parką, o pernykščius lapus miesto politikai pripažino geriausia trąša ir nutarė visai negrėbti.

Taip ilgainiui ir susiklostė, kad Ramybės parke pirmoji žolė prasimušdavo pro ją slegiančius lapus rugpjūčio antroje pusėje, o rugsėjį jau imdavo slėptis po tų metų rudens spalvų lapų antklode.

Už triūsą apibarė

Ilona Altakovaitė ir Nerijus Karlikanovas, gerai žinomas visiems krepšinio mėgėjams krepšininkas, Kaune gyvena dar tik trejus metus. Šalia Ramybės parko butą nuomojanti pora neapsikentė miesto tvarkdarių abejingumo ir patys ėmė švarinti parką.

I.Altakovaitė kuklinosi – koks esą čia žygdarbis išeiti su grėbliu ir aptvarkyti dalį parko teritorijos. Tačiau pripažino, kad tokiam darbui išginė nuolat akis badantys negrėbti lapai tarp didelių Ramybės parko medžių ir pro juos nebeprasikalanti žolė, besimėtančios kitos įvairios šiukšlės.

"Nugrėbėme tik nedidelį lopinėlį, o išėjo 20 maišų po 140 litrų", – pati stebėjosi moteris. Maišus savanoriai tvarkdariai sustatė tvarkingai prie gatvės ir tikėjosi, kad bendrovė "Švara", veždama jiems priklausančias šiukšles, paims ir šiuos maišus.

Apsiriko. Po kelių dienų vis dar matydama tebestovinčius maišus I.Altakovaitė paskambino į Centro seniūniją. Čia moters laukė netikėtumas. Ji ne tik kad nebuvo pagirta, tačiau dar ir pylos gavo. Esą joks čia geras darbas – jei jau sušlavei šiukšles, tai būk malonus pats ir išvežk. Va, tada geras darbas bus įskaitytas.

I.Altakovaitė sutiko, kad po savaitgalio savivaldybės švarinimosi reido akims parke gerokai maloniau, tačiau atmindama, kaip buvo įvertintas jos ir N.Karlikanovo triūsas, moteris kritiškai vertina valdininkų pasimosikavimą šluotomis. "Lapai sugrėbti į krūvas ir palikti, reikia stipresnio vėjo ir vėl viskas bus kaip buvę", – šyptelėjo I.Altakovaitė.

Moteris pasakojo du kartus rašiusi Kauno savivaldybei dėl tvarkos apleistame Ramybės parke. Pernai valdininkai informavo, kad nėra lėšų, o šiemet net nesivargino atsakyti. "Jei nesusitvarkome su tokiomis problemomis, tai ką čia kalbėti apie rimtesnes", – paprastai dėstė I.Altakovaitė.

Trejus metus gyvendama prie parko ji nematė, kad kas grėbtų lapus. Kaimynė moteriai pasakojo, kad Ramybės parkas likimo valiai paliktas ne mažiau kaip prieš septynerius metus. Ir visa tai pridengta skambiu pavadinimu – trąšos.

"Pradėjusi grėbti tuos lapus nustebau. Jie jau virtę puvenomis, tačiau sluoksnis toks storas, gal per sprindį, kad niekas ten negali suželti", – pasakojo I.Altakovaitė.
Apželdinimo specialistai, ko gero, primintų, kad per didelis trąšų sluoksnis augmenijai gali būti žalingas.