Šokiravo nudvėsusių kiaulių prigrūsti konteineriai

Negyvos kiaulės sukėlė sąmyšį Kauno rajone esančiame Patamulšėlio kaime. Šokiruoti gyventojai iškvietė policiją. Kiaulių augintojų atstovas teigė, kad gaišenos šalia fermos – natūralu.

Ragino nusiraminti

„Grįžę iš miesto visai atsitiktinai pamatėme, kad iš komplekso teritorijos į mašinas kraunamos negyvos kiaulės. Kai kurios tiesiog mėtėsi šalia vartų. Nudvėsusių gyvulių buvo prigrūsti ir konteineriai“, – apie nemalonų reginį „Kauno dienai“ pasakojo Patamulšėlio bendruomenės „Sėmenėlė“ nariai.

Kauno rajono policijos komisariato budėtojas Virginijus Liutvinas patvirtino, kad 12.08 val. iš Patamulšėlio gautas iškvietimas dėl nustipusių kiaulių.

„Pareigūnai nuvyko ir susipažino su situacija. Kol kas nieko daugiau pasakyti negalime“, – teigė budėtojas.

Kiaulių komplekso bendrovės „Vyčia“ konsultantu prisistatęs Aivaras Urba tvirtino, kad panikai nėra jokio pagrindo.

„Bendrovė laiko apie šešis tūkstančius kiaulių. Nudvėsusios kiaulės – natūralios, neišvengiamos netektys, kurios nesusijusios su jokiais nesklandumais. Po savaitgalio kritusių kiaulių kiekis galėjo būti didesnis – nieko nuostabaus“, – tikino A.Urba.

Negali atsidaryti langų

Bendruomenės nariai pasakojo, kad pirmadienį grįžo iš teismo posėdžio, kuriame nagrinėjamas jų skundas dėl komplekso veiklos.

„Vyko bylos nagrinėjimas iš esmės. Birželio 4 d. bus skelbiamas sprendimas. Tik grįžome iš posėdžio ir vėl sulaukėme bjauraus siurprizo – nugaišusių kiaulių“, – sakė Ina Bobrova.

Danutė Šertvytienė, kurios namas yra maždaug 300 metrų nuo komplekso, pasakojo nuolat jaučianti didžiulį diskomfortą.

„Iš fermų sklinda tokia smarvė, kad namuose neįmanoma atidaryti langų. Kai neseniai švenčiau gimtadienį ir su draugais norėjome pasėdėti pavėsinėje, sumanymo teko atsisakyti, nes negalėjome ištverti nuo komplekso sklindančio nemalonaus kvapo“, – pasakojo D.Šertvytienė.

Panašiais pastebėjimais dalijosi ir kiti bendruomenės nariai – seniūnaitis Virginijus Leščinskas, Arvydas Rutkauskas, Dalia Blažienė. Jie sakė, kad skundus dėl komplekso veiklos yra pasirašę apie 400 apylinkėse gyvenančių žmonių.

Pastangos bevaisės

„Vyčios“ veiklą teisme apskundę gyventojai tikina, kad kompleksas nesilaiko sanitarinių normų.

„Pagal fermose laikomų gyvulių skaičių sanitarinė zona turėtų siekti pusantro kilometro. Tačiau kai kurie gyvenamieji namai nuo komplekso yra tik už kelių šimtų metrų. Augintojai privalo suformuoti naujas sanitarines zonas ir jų laikytis. Savo sanitarinę zoną “Vyčia„ gali sumažinti tik gerokai sumažinusi auginamų gyvulių skaičių“, – sakė bendruomenės narė Laima Žukauskienė.

Pasak jos, bendruomenės kova už savo teises kol kas davė tik nedidelių rezultatų.

„Anksčiau srutas jie išpildavo tiesiog už tvoros, dabar jas išlaisto atokesnėje teritorijoje“, – pastebėjo L.Žukauskienė.

Gyventojai rodė 2009 m. rašytą Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštą, kuriuo „Vyčia“ raginama imtis aplinkos taršą mažinančių priemonių.

Stengiasi padėti savivaldybė

Patamulšėlio kaimo gyventojai turi šulinių vandens užterštumo tyrimo rezultatus, kuriuose konstatuojama, kad vanduo yra pavojingas sveikatai: kai kuriuose šuliniuose nitratų skaičius leistiną normą viršija trigubai.

Į pagalbą gyventojams atėjo Kauno rajono savivaldybė: jos pastangomis į kaimą vežiojamas švarus geriamasis vanduo, o ateityje planuojama įrengti visų gyventojų reikmėms skirtą giluminį gręžinį, iš kurio bus pumpuojamas gėlas vanduo.

Pasak bendruomenės „Sėmenėlė“ narių, dėl kaimo problemų jie yra informavę visas atsakingas institucijas – nuo seniūnijos vadovo iki Seimo narių ir vadovų.

„Matyt, yra galingas užnugaris, kuris mūsų pastangas paverčia nuliu“, – svarstė ne per toliausiai nuo komplekso gyvenantis bendruomenės aktyvistas.

Lauks teismo sprendimo

Kiaulių komplekso „Vyčia“ atstovas A.Urba, paprašytas atsakyti į klausimą, kokią mato išeitį iš susidariusios situacijos, sakė lauksiąs teismo sprendimo ir pridūrė neabejojantis, kad tas sprendimas bus palankus kiaulių augintojams.

„Pirmoje teismo instancijoje mes jau laimėjome, bet bendruomenė teismo nutartį apskundė. Nesame nekalti dėl susidariusios situacijos. Gyvenvietė neapgalvotai plėtėsi komplekso link, todėl dabar turi nepatogumų. Mano duomenimis, dalis statybų buvo neteisėtos, nes neteisėtai pakeistos žemės sklypų paskirtys“, – tvirtino A.Urba.

Jo teigimu, gyvulių augintojai nekalti dėl priartėjusios gyvenvietės.

„Mes neišdavėme leidimų statytis, tad problemą turi spręsti leidimus išdavusios institucijos. Jei mums kompensuotų persikraustymo į naują vietą nuostolius ir išlaidas, tuomet svarstytume apie pasitraukimą“, – kalbėjo A.Urba.

Jo tvirtinimu, gyventojų šulinius užteršė ne fermos.

„Ta tarša – pačių gyventojų ūkinės veiklos rezultatas. Nustatyta, kad požeminiai šaltiniai nuo fermos teką ne į gyvenvietės pusę, tad dėl taršos esame nekalti“, – tikino „Vyčios“ konsultantas.