Šokiravo knygoje pažymėta data: kviečia švęsti okupacinės armijos dieną?

Pamiršta Sausio 13-oji, tačiau išskirta su okupacine sovietų armija siejama Vasario 23-ioji – tokie akcentai sudėlioti leidyklos "Nieko rimto" išleistoje "Svarbių reikalų knygoje 2018".

Pasigedo atmintinų datų

Kaunietė Danguolė (pavardė redakcijai žinoma) padėjo ant stalo šiems metams skirtą "Svarbių reikalų knygą 2018". Ją išleidusios leidyklos braižas atpažįstamas nė nežvilgtelėjus į knygos viršelio apačią.

"Iki šiol leidykla "Nieko rimto" mums buvo kaip kokybės ženklas. Visada mielos, išskirtinės iliustracijos, nepriekaištingai įrištos knygos yra mėgstamos mūsų vaikų", – kaunietė pamažu vertė "Svarbių reikalų knygos 2018" puslapius.

Moteris pasakojo, kad labai panašiai vieną vakarą šeima vartė per Kalėdas dovanų gautą knygą. Mažieji šeimos nariai konkuravo, kuriam galėtų atitekti ši dovana. Tačiau, verčiant puslapį po puslapio, akis užkliuvo už "Svarbių reikalų knygoje 2018" surašytų svarbių datų.

"Štai sausio 6 d. lape leidėjai mums primena, kad stačiatikiai švenčia Kalėdas, tačiau apie Trijų karalių šventę – nieko. Toliau – Sausio 13-oji – tuščia ir visai nesvarbi diena. Leidėjams daug svarbesnė pasirodė sausio 14 d., kai stačiatikiai švenčia Naujuosius metus. Sausio 13-ąją minima Laisvės gynėjų diena – mūsų tautai viena svarbiausių dienų ir nesvarbu, kad tai nėra valstybinė šventė", – jaudulio neslėpė Danguolė.

Moteris šiek tiek lengviau atsiduso žvelgdama į Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena pažymėta, tačiau rankos nusviro atvertus vasario 23 d. – ji pažymėta kaip Tėvynės gynėjų diena. Kokios tėvynės, kokių gynėjų?" – pečiais traukė Danguolė.

"Tai sovietų okupacinės armijos diena. Sovietmečiu ją dar vadino vyrų diena.  Mums tikrai tokia svarbi ši Rusijos valstybinė šventė? Tai kodėl nepažymėta Lietuvos kariuomenės diena, kurią minime lapkričio 23 d. arba gegužės 20-oji – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena?" – klausimus bėrė kaunietė.

Dviprasmiškos mintys

Verčiant "Svarbių reikalų knygos 2018" puslapius stabtelėta prie gegužės 9-osios. Leidėjai primena: tai Pergalės diena. Šia šventę kariuomenės paradais itin iškilmingai mini Rusija kaip Pergalės prieš fašistinę Vokietiją dieną, tačiau Europa gegužės 9-ąją švenčia Europos dieną. Kaunietė įsitikinusi, kad, Lietuvai esant ES nare, svarbiau žinoti, kad Senajame žemyne pergalės diena švenčiama gegužės 8-ąją.

"Viską suprantu – leidykla smulkiu šriftu prie nurodytų datų yra pažymėjusi, kokios šalies valstybinė šventė knygoje pažymėta. Tačiau šiandienos įtampų su Rusija kontekste, manau, toks leidyklos pasirinkimas priminti mums, lietuviams, Rusijos valstybines šventes yra socialiai neatsakingas", – kritišką poziciją argumentavo Danguolė.

Šiandienos įtampų su Rusija kontekste, manau, toks leidyklos pasirinkimas priminti mums, lietuviams, Rusijos valstybines šventes yra socialiai neatsakingas.

Moteris abejojo, ar tokia knyga tinkama naudotis vaikams, nepaisant, kad ji iliustruota šių metų simboliais šuniukais, leidyklai "Nieko rimto" būdingais mielais, trumpais kiekvieno metų mėnesio apibūdinimais. Kaunietės nuomone, tai nepatriotiškas leidyklos požiūris.

Danguolės nenuramino ir tai, kad knygos pabaigoje nurodyta, jog "Svarbių reikalų knygoje 2018" pažymėtos trijų valstybių – Lietuvos, Rusijos ir Didžiosios Britanijos – valstybinės šventės. Leidėjų pasirinkimą pažymėti Didžiojoje Britanijoje minimas valstybines šventes, kurios taip pat yra ir nedarbo dienos, kaunietė sakė dar suprantanti, nes toje šalyje gyvena daug emigravusių tautiečių.

"Didžiosios Britanijos švenčių žymėjimą dar galima pateisinti. Čia likusiems emigrantų tėvams, draugams gal tai ir yra svarbu, tačiau niekaip nesuprantu Rusijos valstybinių švenčių žymėjimo, apeinant mums svarbias datas. Tokią leidyklos poziciją galima vertinti labai dviprasmiškai", – svarstė Danguolė.

Pastebėjimai patiko

Leidykla "Nieko rimto" tikino sprendimą, kurių šalių valstybines šventes žymėti "Svarbių reikalų knygoje 2018", priėmusi remdamasi pirkėjų pageidavimu.

"Tai yra darbo knyga, savo formatu labiausiai tinkama laikyti ant darbo stalo, nes yra kvadratinė, atversta patogiai laikosi ir neužsiverčia, atvertus matyti visos savaitės planas ir mažučiai einamojo ir būsimo mėnesio kalendoriai. Mūsų žiniomis, tokio tipo knygų naudotojams dažniausiai patogu po ranka turėti būtent šių valstybių nedarbo dienas", – dėstoma leidyklos kolektyvo nuomonė.

Leidykla atmeta kritiškus pastebėjimus, kad jų pasirinktų valstybių valstybinių švenčių žymėjimas gali būti traktuojamas kaip nepatriotiškas.

"Lietuvą labai mylime ir laikome save patriotais, tad toks vertinimas mus glumina ir liūdina. Taip pat norime pabrėžti, kad kaip vaikų literatūros leidykla esame apolitiški ir mus visų pirma domina kokybiška literatūra, puikios iliustracijos ir edukaciniai aspektai, tačiau kaip tik su džiaugsmu leidžiame patriotiškumą skatinančius leidinius", – aiškinimą tęsė leidyklos bendruomenė.

Leidykla tvirtina, kad kalendoriuose sąmoningai pasirinko žymėti tik valstybines šventes – nedarbo dienas, nes leidinys skirtas darbams planuoti. Todėl kalendoriuje pažymėtos Nepriklausomybės diena, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Žolinė, nors nepažymėtos Sausio 13-oji ar Užgavėnės.

"Tai nė kiek nemenkina mūsų pagarbos šioms šventėms ir įsimintinoms dienoms. Priešingai, jūsų skaitytojų pastebėjimas mums patiko – matome, kad yra poreikis darbo kalendoriuje matyti ne tik valstybines šventes ir nedarbo dienas, tad ateityje svarstysime į savo darbo knygas įtraukti ir kitas įsimintinas ir lietuviams svarbias datas", – pareiškė "Nieko rimto".

Kalendorių įvairovė

Leidyklos atstovai aprašė nemažai jų leidžiamų darbo knygų, kalendorių, kuriuose šalia iliustracijų galima rasti ir receptų, ir žolelių, tinkamų arbatai pasiruošti, aprašymų bei kitų malonių smulkmenų ir patriotizmą skatinančių iliustracijų.

Lietuvos rinkoje pirkėjams siūloma išties pačių įvairiausių reikalų, darbo ar dar kitais pavadinimais pavadintų knygų. Tokias knygas mėgsta ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Reikalų ar darbo knygos kai kuriose firmose yra įprastinė dovana ateinantiems metams. Ir kad kokie išmanūs mobilieji telefonai būtų su visa eile priminimų, užrašų funkcijų, tokios knygos vis dar nepraranda populiarumo.

Leidėjo pasirinkimu, tokiuose darbo užrašuose būna įvairios informacijos: nuo Lietuvos žemėlapio ir surašytų atstumų tarp miestų iki vardadienių, mėnulio fazių, kasdienių žymių žmonių intencijų. Yra tokių knygų, kuriose nėra jokios papildomos informacijos, tik kalendorius ir kiekvienai metų dienai skirtas atskiras lapas.

Vis dėlto didžiojoje dalyje tokio pobūdžio leidinių yra nurodytos be išimties visos Lietuvos valstybinės šventės, kai nedirbame, ir atmintinos dienos, kai dirbame. Nevengiama žymėti užsienio šalių valstybines šventes. Dažniausiai apsiribojama valstybės pavadinimo trumpiniu tos dienos lapelyje, kuri vienai ar kitai šaliai yra šventinė. Visas užsienio šalių šventinis kalendorius būna išspausdintas atskirame leidinio puslapyje.


Komentaras

Laimis Bratikas

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas

Kai kurios šalies kultūros, meno įstaigos ar leidyklos kartais neatsakingai pasirinkdamos tam tikrus projektų ar leidinių kūrimo kriterijus, sukelia kontroversiškas mintis ir leidiniai ar kūriniai gali pasitarnauti propagandai arba mažų mažiausiai kelti visuomenėje aistras. Pavyzdžiui, jūsų paklausime minimoje "Svarbių reikalų knygoje 2018" paminėta Rusijoje vasario 23 d. švenčiama Tėvynės gynėjų diena, kurios ištakos yra Raudonosios Armijos, okupavusios Lietuvą 1940 m. diena.  Leidinyje nepaminėta nei Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena, nei gegužės mėnesį minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Taip pat, jei keltume klausimą, kokiai ar kokioms tikslinėms auditorijoms skirtas minėtas leidinys, pasirinkimas pažymėti Lietuvos, Rusijos ir Didžiosios Britanijos valstybines šventes atrodo keistokas, kadangi jis yra lietuviškas, todėl greičiausiai skirtas Lietuvos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tuomet pagrįstai kyla klausimas, kodėl jame minimos Rusijos, o ne, pavyzdžiui, kitų mūsų kaimynų (lenkų ar latvių) ar partnerių ES ir NATO valstybinės šventės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Senioks

Senioks portretas
Šios leidyklos savininkas už kelis grašius savo tėvą ir motiną parduotų

Ir

Ir portretas
Ir mane tai žeidžia. Gyvenant tokioje aplinkoje dera atskirti gera nuo blogo nežiūrint patinka tai kam ar ne. O toks "nekaltas" bet "samoningas"svarbių lietuviams datų išmetimas ir Rusams įdėjimas...ne toks jau ir nesvarbus. Leidykla tikrai gera, tikiuosi, kad ateityje bus atsakingesni.

rimtaleidykla

rimtaleidykla portretas
nieko rimto. Tiesiog uzmirso Sausio 13. Prisimenu, mano klasiokas sake, kad ta nakti jis miegojo. Kai tuo tarpu mes - budejome Kauno radijo stotyje. Mano sesutei tada buvo tik 14 metu. Niekada nepamirsiu, kaip padejome apginti ssavo ateiti, o siandien musu vaiku dabarti, Laisve buti ir daryti, tai ka jie nori, o ne ko nori partija. Nebuvau mates tikro ananaso, Maskvos gatvese maciau mustynes eileje del paskutiniu bananu. Nebuvau geres apelsinu sulciu.
VISI KOMENTARAI 42
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių