Socialiniams butams išleis 7 mln. eurų, bet ar jie netaps landynėmis?

ES injekcija

Kauno mieste laukiančiųjų socialinio būsto eilė vis dar labai didelė. Gruodžio vidurio duomenimis, Kaune eilėje laukia 1 261 asmuo ir šeimos, turinčios teisę į paramą socialiniam būstui išsinuomoti.

ES meta gelbėjimosi ratą Kaunui ir skirs nemenką injekciją socialiniam butui įsigyti. Iš ES struktūrinių fondų tokiam nekilnojamajam turtui bus skirta 5,7 mln. eurų. Dar 15 proc. sumos turės prisidėti Kauno miestas. Beveik už 7 mln. eurų per kitus metus ir 2018-uosius planuojama nupirkti 173 socialinius būstus.

"Pernai, šiemet iš ES lėšų pirkta nebuvo. Šiais metais pradėtos būstų pirkimo procedūros, todėl pirkimus ketiname daryti per 2017–2018 m." – sakė Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyriaus, Nuomos administravimo poskyrio vedėja Dangira Naujokienė.

Socialiniai butai bus perkami įvairiuose Kauno mikrorajonuose. K.Veverskio, Lampėdžių gatvių, Raudondvario plento bei kitų miesto vietų, kuriose buvo koncentruotai pripirkta socialinių būstų, pavyzdžiai parodė, kad tokiose vietose dažniau kyla įvairių problemų, pradedama girtauti, tampa nesaugu kitiems gyventojams. Todėl, specialistų manymu, perkant pavienius butus, gyventojai galės lengviau integruotis į bendruomenę.

Prieš kelerius metus Kauno savivaldybė įsigijo daugiau kaip 50 naujų tvarkingų socialinių būstų už valstybės skirtus pinigus. Tačiau jau po kelių mėnesių kai kurių socialinių būstų vaizdas tapo apgailėtinas, o įžūlesni jų nuomininkai net pradeda minti savivaldybės slenksčius, kad ji esą nesirūpina savo turtu.

Avarinė būklė

Ir šiuo metu savivaldybės galvos skausmas išlieka greitai nugyvenami socialiniai butai. Kauno miesto savivaldybė turi 956 socialinius būstus, iš kurių 885 yra išnuomoti. Iš likusių laisvų butų tik 18 tinkami gyventi, o likusiuose 53 butuose laukia didelės miesto investicijos ir remonto darbai.

"Nuomoti netinkami butai, kuriuose reikalingas ar šiuo metu vykdomas remontas, o būklė avarinė, gali būti pripažinti netinkamais naudoti. Duomenys, kas mėnesį kinta", – sakė D.Naujokienė.

Ji informavo, kad nuomininkus savo lėšomis tvarkyti jiems išnuomotą būstą įpareigoja nuomos sutartis – savo lėšomis ne rečiau kaip kas penkerius metus daryti einamąjį būsto remontą. Per 2016 m. dešimt mėnesių savivaldybė socialiniams būstams remontuoti jau yra panaudojusi 714 tūkst. eurų. Dažniausiai skiriama einamiesiems darbams – langams keisti, sienoms perdažyti, komunikacijoms sutvarkyti. Vis dėlto patys gyventojai dažnai nepasirūpina namais, todėl būstas labai greitai tampa landyne.

"Įvardyti laikotarpį, per kurį būstai virsta landynėmis, būtų sunku. Vieni būstą net ir per savaitę sugeba taip nugyventi, kad jis tampa netinkamas nuomoti ir gyventi, kiti pragyvena ir keletą metų, iš dalies pasiremontuodami, ir tas būstas niekada netampa landyne. Būsto būklė labai priklauso nuo asmenų, kuriems jis yra nuomojamas", – įsitikinusi Nuomos administravimo poskyrio vedėja D.Naujokienė.

Vieni būstą net ir per savaitę sugeba taip nugyventi, kad jis tampa netinkamas nuomoti ir gyventi.

Gyvena nelegaliai

Kauno savivaldybės atstovai neslepia, kad gyventojai ne tik nuniokoja nekilnojamąjį turtą – yra tokių, kurie čia įsikuria nelegaliai. Vieni gyventojai po pagrindinio nuomininko mirties tinkamai nesusitvarkė dokumentų, kiti – užsiaugino daugiatūkstantines skolas ir nė neketina kraustytis iš savivaldybės būsto. Paprastai tokie tiesiai šviesiai pasako, kad gyvens tol, kol jų su visais daiktais neišmes į gatvę.

Tokiais atvejais savivaldybė ne tik negauna pajamų iš socialinio būsto nuomos, bet ir turi apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas, šildymą. Todėl už tokių gyventojų patogumus turi mokėti visas miestas ir tada bylinėtis, kad atgautų pinigus. Be to, į tokius namus negali atsikraustyto ilgus metus būsto laukiančios šeimos.

"Ta problema yra išlikusi ir iki šios dienos, bet peržvelgus metų statistiką, tokių būstų mažėja", – komentavo D.Naujokienė.