Skylėtas Kauno daugiabutis virsta pavyzdiniu

Rekordinės, gyventojams siaubą varančios sąskaitos už šildymą, vamzdynų avarijos buvo tapusios Sąjungos a. 10-o namo gyventojų kasdienybe. Užteko vieno gyventojų "taip", ir pastatas ėmė keistis. Pasibaigus renovacijai šis pastatas ir gyvenimo sąlygos jame taps neatpažįstamos.

Pritarė greičiausiai

Augant renovacijos tempams Kaune jau baigta arba baigiama atnaujinti nemažai namų. Vieni daugiabučių gyventojai savo iniciatyva ėmėsi lemtingų pokyčių, kitus pastūmėjo savivaldybė, sudariusi daugiausia energijos nuostolių patiriančių namų sąrašus.

Aplinkos ministerija, naudodama savo finansinius ir organizacinius resursus, įsipareigojo padėti savivaldybėms atrinkti neefektyviausiai energiją vartojančius pastatus, parengti ir įgyvendinti jų energetinio efektyvumo didinimo programas.

Kauno komunalinis ir butų ūkis (KKBŪ) tapo 55 tokių Kauno daugiabučių renovacijos projektų administratoriumi.

Anksčiausiai bus baigta į šią programą įtrauktų penkių namų modernizacija: A.Juozapavičiaus g. 20, R.Kalantos g. 40, Sąjungos a.10, T.Masiulio g. 7 ir 11. "Jų gyventojai greičiausiai pritarė renovacijai, tad ir projektai parengti greičiausiai, gautas finansavimas ir pradėti darbai", – kalbėjo KKBŪ generalinis direktorius Virginijus Tamošiūnas.
Šių namų bendruomenės entuziazmas nestebina, nes už šildymą jiems ateidavo rekordinės sąskaitos. Pavyzdžiui, Sąjungos a. 10 buvo užsitikrinęs labiausiai šilumą švaisčiusio namo titulą. Jo energijos sąnaudos buvo net šešiolika kartų didesnės nei taupiausio Kauno namo V.Krėvės g. 82b.

"Už kelių kvadratinių metrų ploto kambario šildymą reikėdavo mokėti lyg gyventume keturių ar penkių kambarių bute. Išlaidos šildymui gerokai patuštindavo visų mūsų namo gyventojų kišenes", – pasakojo Sąjungos a. 10-o namo senbuvis Marius.

Jis teigė nė iš vieno kaimyno negirdėjęs raginimų atsisakyti modernizacijos. "Namas buvo baisios būklės. Visi laukėme renovacijos", – kalbėjo vyras.

Alternatyvus šildymas

Jau nebedaug liko, kad šie bjaurieji ir itin rajūs ančiukai pavirstų ekonomiškais ir jaukiais būstais. Pokyčių – daugybė. Nuo namų išorės apdailos iki šildymo sistemos sprendimų.

Namuose A.Juozapavičiaus g. 20 ir T.Masiulio 7 bei 11 įrengtas alternatyvus dujinis šildymas.

Energijos šildymui prireiks mažiau, nes jau pakeisti ir apšildyti stogai, apšildytos buvusios kiauros sienos, pakeisti langai. Anksčiau daug bėdų kėlė ir senos, jau susidėvėjusios komunikacijos (elektros tinklai, nuotekų, šalto ir karšto vandens vamzdynai, lietaus kanalizacija). Keičiamos ir jos.

Būtent šie darbai gyventojams ir sukels daugiausia nepatogumų, nes darbus reikės atlikti ir butų viduje. "Baiminamasi, kad po vertikalių vandens stovų keitimo bus apgadintas interjeras. Tokia problema egzistuoja, ypač jeigu gyventojai vamzdynus yra paslėpę po plokštėmis, apklijavę plytelėmis", – įspėjo KKBŪ direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir pirkimams Marijus Zaborskas.

Iš anksto prašoma, kad darbininkams būtų sudarytas priėjimas prie vamzdynų, kurie bus keičiami.

"Norėtume padėkoti gyventojams už jų aktyvumą, sprendžiant įvairiausius einamuosius renovacijos klausimus. Dauguma gyventojų yra geranoriški. Ir jie, ir mes esame suinteresuoti, kad renovacija būtų baigta kuo greičiau, jog vykstantys darbai kuo mažiau apsunkintų gyventojus", – teigė V.Tamošiūnas.

Bendrai sutarti padeda tai, kad yra išrenkamas vienas ar keli namo bendruomenės atstovai, kurie, dalyvaudami daugybėje susirinkimų ir pasitarimų su renovacijos ekspertais, išsiaiškina jiems ir kaimynams rūpimus klausimus.

"Žmonėms visada kyla daug klausimų – kaip ir kas bus daroma, kur bus išleisti pinigai, ar teisingai yra atliekami darbai. Abipusis bendravimas su gyventojais, jų informavimas, įvairių statybinių sprendimų motyvų išaiškinimas yra ne mažiau svarbus nei renovacijos darbų kokybė", – aiškino M.Zaborskas.

Atsakomybė ir rizika

Daugiabučių renovacijos darbai negali užsitęsti ilgiau nei dvejus metus. Nepatogumų kyla, kai namas virsta statybų aikštele. Ko gero, dar labiau varginantis procesas yra numinti daugybę slenksčių projektams paruošti ir suderinti ar paskolai gauti.

"Modelio, kai renovacija vyksta savivaldybių iniciatyva, esmė ta, kad būsto savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių įsipareigojimų ir projekto įgyvendinimo rizikų", – teigė Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus Būsto renovacijos poskyrio vedėjas Kęstutis Miškinis.

Įtrauktų į Savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą namų gyventojams, palyginus su savo iniciatyva ėmusiems renovacijos, atkrenta ir didžiulė atsakomybę savo vardu imti būtiną paskolą renovacijai.

"Parengus investicinių priemonių planą kreipiamės į banką dėl paskolos modernizacijai. Paskolos prašome savo vardu, tad gyventojams nereikia finansiškai įsipareigoti bankui", – akcentavo vieną šios programos privalumų M.Zaborskas.

Tinkamai atnaujinus daugiabutį namą gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėja tiek, kad likusių pinigų užtenka kreditui padengti.

"Kompleksiškai modernizavus daugiabutį namą galima sutaupyti iki 60 proc. ir daugiau šilumos energijos. Būsto atnaujinimas kiekvienam gyventojui leidžia ne tik sumažinti šildymo kainas, bet ir suteikia naują gyvenimo kokybę", – pastebėjo K.Miškinis.

Be to, 35 namai, kurių renovacijos projektus administruoja KKBŪ, spėjo įšokti į didesnių kompensacijų traukinį – jiems valstybė kompensuos ne 35, o 40 proc. išlaidų energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Taip pat 100 proc. kompensuotas investicinis projektas, renovacijos techninė priežiūra, administravimas.

100 proc. visos išlaidos kompensuojamos nepasiturintiems gyventojams, kuriems yra skiriamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį.

35 namuose, kuriuose KKBŪ administruoja renovacijos projektus, bendra investicijų suma sudaro apie 10,8 mln. eurų (37,4 mln. litų), iš jų 4,7 mln. eurų (16,2 mln. litų) – valstybės parama.

Atakuoja pirkėjai

Renovacija ne tik garantuoja gražesnę bei saugesnę namo aplinką ir užtikrina patogesnes gyvenimo sąlygas. "Atnaujinus daugiabutį namą nekilnojamojo turto vertė padidėja 20–30 proc.", – vertino K.Miškinis.

M.Zaborskas sakė sulaukiantis daugybės nekilnojamojo turto agentūrų skambučių su klausimais, kurie namai bus renovuojami. "Butai tampa patrauklesni pirkėjams dar net neprasidėjus modernizacijos darbams", – aiškino pašnekovas.