Skundus rašo ir kerštaujančios virėjos

Šiandien Europoje švenčiama vartotojų diena. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas, valstybinis veterinarijos gydytojas Gytis Prokopavičius pastebėjo, kad nors į tarnybą kasmet kreipiamasi vis dažniau, tačiau pasitvirtina toli gražu ne kiekvienas skundas.

Dažnai kliūva higiena

Pernai pagrįstu pripažintas tik kas 3-4  Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gautas skundas. Pavyzdžiui, 2011 per antrąjį pusmetį gautas 281 pranešimas, iš jų pasitvirtino tik 78. Iš anonimiškai gautų skundų pasitvirtino tik beveik kas penktas.

Iš visų 78 pasitvirtinusių pranešimų daugiausiai – net 16 – buvo dėl higienos (patalpų ir darbuotojų švaros).

„Daug kas skunžiasi, kad, pavyzdžiui, turgaviečių darbuotojai tomis pačiomis rankomis ima pinigus, o paskui be pirštinių čiupinėja maistą. Neretai skundais mus užverčia atleisti darbuotojai, pavyzdžiui, virėjos. Supyksta ir rašo skundus dėl higienos pažeidimų visoms instancijoms“, – aiškino G.Prokopavičius.

Pasitvirtino 12 pranešimų dėl netinkamos produktų kokybės, sudėties, 11 – dėl produktų ženklinimo bei produktų saugos (mikrobiolioginės, fizinės ir cheminės taršos).

Daugiausiai skundų gauta dėl mėsos gaminių (28), higienos pažeidimų (23), vaisių ir daržovių (22) bei pieno produktų (21) kokybės.

Teises žino pusė gyventojų

„Gal ne taip greitai, kaip norėtume, bet žengiame į priekį“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorius Feliksas Petrauskas. Šiuo metu, apklausų duomenimis savo, kaip vartotojų, teises bent kiek išmano daugiau kaip pusė šalies gyventojų.

2010 metais tarnyba gavo 13 tūkstančių skundų, o pernai – pusantro tūkstančio daugiau. „Tai rodo didėjantį vartotojų sąmoningumą“, – aiškino tarnybos vadovas. Išaugo prašymų dėl buitinės, kompiuterinės įrangos ir mobiliųjų telefonų, drabužių ir avalynės, taip pat dėl elektroninių ryšių paslaugų.

Pasak F.Petrausko, lietuviai labiausiai nepatenkinti energetikos, statybos ir turizmo paslaugomis bei šių sričių prekių kokybe. Pavyzdžiui, itin skundžiamasi nekokybiškais langais, durimis ir jų montavimo darbais. Viena sodininkų bendrija pasiskundė dėl jai priklausančių elektros tinklų išpirkimo salygų.

Pernai buvo gautas skundas ir dėl per žemos oro temperatūros traukinyje bei prašymas išsiaiškinti, ar Lietuvoje eksploatuojamuose elektriniuose traukiniuose yra laikomasi keleivių vežimo taisyklių.

Pasirodo, keleiviniam transportui šiuo metu nėra nustatytų reikalavimų, tačiau numatoma parengti higienos normas, kuriose būtų nustatyti ir mikroklimato parametrų ribiniai dydžiai keleivinio vagono salone. Senieji elektriniai traukiniai Lietuvoje eksploatuojami per 30 metų, todėl juose esą yra sunku palaikyti keleiviams komfortišką temperatūrą.

Nauji skundai

Vartotojų interesus ginančios tarnybos pastaruoju metu vis dažniau užverčiamos „naujos kartos“ skundais, kuriuose piktinamasi nesąžininga nuolaidų tinklalapių veikla, kai su įsigytu kuponu gyventojai negali gauti prekės ar paslaugos.

Pasak VVTAT, nemažai žmonių taip pat kreipiasi teiraudamiesi, kokios yra jų teisės, kai prekes ar paslaugas įsigyja įvairių pristatymų (prezentacijų) metu, t. y. ne prekybai skirtose patalpose, kai negauna galimybės atidžiai susipažinti su pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis, kaip tą sutartį galima nutraukti.

Vartotojų teisių gynėjai pabrėžė, kad pirkėjas turi teisę nutraukti taip sudarytą sutartį, apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per septynias dienas. Jeigu sutarties kopija pirkėjui nebuvo įteikta, sutartį galima nutraukti per tris mėnesius nuo jos sudarymo dienos.

Tiesa, kai kuriais atvejais yra ir išimčių.

Iškilus bet kokiai problemai pirmiausia reikia raštu kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu  per 10 dienų nesulaukiama teigiamo arba negaunama jokio atsakymo, tuomet reikia kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.