Skatino pažinti autizmą ir padėti kitokiems

Pradžioje mergaitė net nesukėlė jokio įtarimo. Atrodė susikoncentravusi į savo užsiėmimą, ramiai žaidė, nekreipdama dėmesio į suaugusiųjų kalbas. Kurį laiką ji pasinėrė į žaidimą kompiuteryje, paskui esminiu žaislu tapo spalvingas pakabukas, kuriuo žaisdama kartojo savo kažkokį posmelį. Dėmesį atkreipė tai, kad besikartojantys žodžiai buvo anglų kalba. Vėliau kažkas nutiko ir mažylė ėmė verkti.

„Ji turi autizmo sutrikimų. Jai nepatinka, kai kas nors vyksta ne pagal tą tvarką, kurią ji pažįsta“, – paaiškino penkiametės tėtis, kai mažoji, nepareiškusi jokių kaprizų, paaiškinančių nepasitenkinimą, ėmė verkti.

Po šios pažinties pasidarė smalsu ir svarbu žinoti, kas yra autizmas. Tad net permainingas ir itin žvarbus oras nesutrukdė balandžio 2–ąją apsilankyti Kauno senamiestyje vykusiame „Autizmo supratimo dienos“ renginyje. Į asociacijos „Kitoks vaikas“, Kauno vaikų abilitacijos bei Kaniterapinės pagalbos centrų, dailės studijos „Menų kambarys“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų organizuotą renginį lietingą pavakarę susirinko kelios dešimtys įvairaus amžiaus kauniečių.

„Norime, kad visuomenė žinotų, jog tokie vaikai egzistuoja, kur jie yra ugdomi, koks jiems teikiamų paslaugų spektras, kaip su tokiais vaikais bendrauti, kaip jiems padėti“, – sakė Kauno vaikų abilitacijos centro vadovo pareigas einanti Raimonda Juknevičienė.

Į renginį buvo kviečiami ne tik su autizmo problema susiduriančių žmonių artimieji, bet ir Kauno mokyklų moksleiviai, visi susidomėję miestiečiai. Rotušės aikštėje praeivius kvietė pabendrauti renginio vedėja, „supratimo apyrankes“, mėlynus balionėlius bei skrajutes dalinę savanoriai.

Autizmą 1943 m. pirmą kartą apibrėžė iš Ukrainos žydų šeimos kilęs amerikiečių psichiatras Leo Kanneris. Tai – visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Daugelis jų kalba, bet negali kalbos panaudoti socialiai. Jie bijo pokyčių, todėl jiems būdingas ritualinis elgesys.

Austrų medikas Hansas Aspergeris 1944 m. išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Vėliau buvo pastebėtas ryšys tarp autizmo ir Aspergerio sindromo, šie sutrikimai apibrėžiami viena diagnoze – Autizmo spektro sutrikimas.

Profesorius H.Aspergeris tyrė paauglius, kurie, nepaisant jų amžių atinkančio intelekto ir kalbos įgūdžių, paprasčiausiai negalėjo bendrauti socialiai ir emociškai, nesugebėjo suprasti socialinių užuominų. Nors Aspergerio sindromas yra nesunki autizmo forma, jis taip pat gali sukelti nemažų sunkumų. Šie vaikai puikiai suvokia, kad yra kitokie. Jiems gali sunkiai sektis mokykloje, kiti vaikai gali jų šalintis, atstumti, erzinti.

Autizmas lemia selektyvų ir silpną kalbos suvokimą, negebėjimą klausytis ir stebėti vienu metu, nelankstų mąstymą, dėmesio nekoncentravimą, nemokėjimą bendrauti. Autizmo spektro sutrikimų turintis vaikas dažnai nesuvokia aplinkinių kūno kalbos ir veido išraiškų. Jis gali prisirišti prie tam tikrų neesminių daiktų ar jų detalių, nesustodamas visą laiką kalbėti tik savo pasirinkta tema. Gali susiformuoti ritualai – reikalavimas nekintančios tam tikrų įvykių sekos.

Jiems sunku apibendrinti, apibūdinti, sudėtinga spręsti problemas, pastebėti daiktų ar reiškinių sąsajas, nuspėti, iškelti hipotezes.

Pasak medicinos specialistų, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai yra gavę ir likimo dovanų. Jie puikiai sprendžia vaizdines-erdvines užduotis, geriau už savo bendraamžius dėlioja dėliones, gerai įsisavina darbo kompiuteriu ypatumus. Tai salygoja puiki regimoji atmintis, kurią tokių vaikų tėvai gali panaudoti, padėdami vaikui mokytis tose srityse, kurios kelia sunkumų.

Nors dažniausiai, kalbant apie autizmą, dėmesys skiriamas vaikams ir paaugliams, tačiau suaugusiam žmogui autizmo spektro sutrikimai nepranyksta, su tuo tenka gyventi visą gyvenimą. Lietuvoje didesnis specialistų dėmesys skiriamas jaunesniems žmonėms, nes autizmas, pasak Raimondos Juknevičienės, – jauna problema. „Pasaulyje šie sutrikimai seniai diagnozuojami, ir dėl to efektyviau sprendžiamos šių žmonių problemos. Mūsų šalyje apie autizmą buvo mažai kalbama“, – sakė Abilitacijos centro vadovė.

Per pastaruosius 12 metų turinčių autizmo sindromą vaikų Lietuvoje padaugėjo tris kartus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kiek įmanoma anksčiau nustačius šį sutrikimą, galima suteikti efektyvesnę pagalbą.

„Vaikas tikrai galės vystytis ir tobulėti, jei gaus efektyvią pagalbą. Kuo anksčiau – tuo geresnės perspektyvos. Jo pažanga gyvenime tikriausia bus kiek lėtesnė, bet jis tikrai galės laimingai gyventi, gal net sukurti šeimą ir padaryti karjerą“, – sakoma asociacijos „Kitoks vaikas“ interneto svetainėje.