Šimtamečio ilgaamžiškumo paslaptis – daug dirbti

Šiandien 100 metų sulaukė dar vienas – jau dešimtas – Kauno rajono gyventojas.

Garliaviškis Augustinas Kazlauskas sakosi niekada nesitikėjęs tiek ilgai gyventi: prieš 30 metų, jau būdamas pensininkas, su žmona kraustėsi į Garliavą vildamasis, kad dar spės bent metus dvejus pasidžiaugti naujais namais. O šiemet, kovo 15 dieną, apsuptas mylinčios dukters ir anūkės, jis priėmė sveikinimus garbingo šimtojo jubiliejaus proga.

Guvų, šnekų, pribloškiamai tikslią atmintį išsaugojusį senolį sveikinęs rajono meras Valerijus Makūnas neslėpė susižavėjimo spinduliuojančia šimtamečio asmenybe.

Augustinas Kazlauskas kilęs iš Vilkaviškio rajono, nedaug ragavęs mokslo, tačiau visą gyvenimą jautęs potraukį žemei: „Esu žemės vabalas. Kaimynas išaugindavo nykščio dydžio bulves, o manosios, augintos čia pat, tokioje pačioje žemėje, išaugdavo vyro kumščio dydžio“.

Anksti netekęs motinos, anksti, tebūdamas 20 metų, ir vedė – ūkyje reikėjo šeimininkės. Su žmona, kuri prieš trejetą metų pasimirė, nugyveno ilgą ir darnų gyvenimą, užaugino keturis vaikus, susilaukė 7 anūkų ir 10 proanūkių.

Senolis labai mėgsta bendrauti, puikiai prisimena net ir seniausius laikus, tikslias datas, skaičius, detales. Visą gyvenimą A.Kazlauskas dirbo sunkų fizinį darbą – darbininku kolūkyje, parduotuvėje.

Iki šiol mėgsta skaniai pavalgyti ir maistui nėra išrankus: kol leisdavo sveikata, pats gamindavo lietuviškas kopūstienes, barščius, mėgsta paskanauti lietuviškų lašinukų. „Visada mėgau paprastą lietuvišką maistą, ne per sūriai, ne per saldžiai ir ne per rūgščiai. Gyvenime beveik nerūkiau ir ne per daug gėriau, o svarbiausia – daug dirbau,“ – vardijo savo ilgaamžiškumo paslaptis garliaviškis.

Šiuo metu jo mėgstamiausia veikla – žiūrėti televizorių, ypač „Žinių“ ir „Duokim garo“ laidas.


Šiame straipsnyje: šimtametissenatvė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių