- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šilumos kainoms Kaune pasiekus rekordines žemumas, miesto meras Visvaldas Matijošaitis pripažįsta, kad tai yra pastarųjų penkerių metų nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, šį lapkritį mažiausiai tarp Lietuvos miestų už šilumą moka būtent „Kauno energijos“ aptarnaujami vartotojai. Tokia tendencija išlieka jau kelis mėnesius iš eilės.
Išsaugojo rinkos dalį
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje lapkričio mėnesį, VERT duomenimis, yra 4,34 ct/kWh su PVM. O kauniečiai jau kelis mėnesius iš eilės moka mažiausiai iš visos šalies gyventojų. Lapkritį – tik 3,54 ct/kWh su PVM. Tai yra beveik 20 proc. pigiau nei pernai lapkritį.
„Kauno energijos“ aptarnaujamiems vartotojams šį lapkritį šilumos kaina yra viena mažiausių per pastaruosius 23-ejus metus. Tokį atpigimą daugiausia lėmė žymiai sumažėjęs šilumos kiekis, perkamas iš kitų šilumos gamintojų. Jį pakeitė pigesnė šilumos gamyba nuosavuose įrenginiuose.
„Dar 2015 m., ateidami dirbti Kaunui, išsikėlėme tikslą, kad komunalinių paslaugų kainos gyventojams turi mažėti ir tapti vienos pigiausių. Neleidome sužlugdyti savo šilumos gamybos pajėgumų, nors buvo spaudimas juos atskirti nuo šilumos tinklo, taip paruošiant privatizuoti. Per tą laiką Kaunas investavo į biokuro katilines, įsigijome Petrašiūnų katilinę, Palemono šilumos tinklus, sutvarkėme chaotišką situaciją Jurbarko katilinėje, atnaujinta didelė dalis šilumos tiekimo trasų. Šiandien turime mažiausią šilumos kainą šalyje – tai penkerius metus trukusio nuoseklaus darbo su aiškia kryptimi ir strategija rezultatas“, – pabrėžė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Šiandien turime mažiausią šilumos kainą šalyje – tai penkerius metus trukusio nuoseklaus darbo su aiškia kryptimi ir strategija rezultatas.
Pasak jo, tuo pat metu į elektrą ir šilumą gaminančias elektrines nemažai investavo ir privatus sektorius, kadangi valstybė anuomet gana dosniai subsidijavo tokius projektus. Tačiau „Kauno energijos“ turimos biokuro katilinės tapo rimta alternatyva ir atsvara privačioms elektrinėms. Šitaip miestas užsitikrino pranašumą, išlaikydamas savo šilumos gamybos rinkos dalį ir nesudarydamas sąlygų verslui diktuoti kainų.
Solidžių investicijų efektas
Per pastaruosius dvejus metus „Kauno energija“ įrengė du biokuro katilus ir tris mobiliąsias biokuro katilines, taip pat pabaigė nuo 2016 m. vykdytą „Pergalės“ katilinės modernizavimo projektą. Jo metu nugriauti keturi seni ir sumontuoti septyni modernūs katilai. Taip pat per šį laikotarpį bendrovė mieste rekonstravo ir naujai nutiesė beveik 15 km įvairaus skersmens šilumos tiekimo tinklų.
Į naujų šilumos gamybos įrenginių diegimą ir tiekimo tinklų rekonstravimą vien per praėjusius metus bei pirmąjį šių metų pusmetį „Kauno energija“ investavo apie 30 mln. eurų, iš kurių beveik 11 mln. – ES dalinis finansavimas.
Visų šių investicijų rezultatas dabar akivaizdžiai matomas radikaliai sumažėjusiose sąskaitose už šilumą. Ypač ryškiai pokyčiai atsispindi spalio mėnesio sąskaitose, kurios siekia tik apie 10 eurų ir yra daugiau nei perpus mažesnės už pernykštes spalio sąskaitas.
Išlaikys žemas kainas ir toliau
Tikėtina, kad žemų kainų pozicijas AB „Kauno energija“ išlaikys ir ateinantį šildymo sezoną, sumažindama sąnaudas atsisakius gamybos rezervavimo paslaugos iš Kauno termofikacijos elektrinės.
Taip per 2020 m. bendrovė savo vartotojams Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke sutaupys dar apie 1,6 mln. eurų.
Be to, „Kauno energijos“ uždirbta papildoma investicijų grąža leido sumažinti kilovatvalandės kainą po 0,32 euro centus. Tai yra lėšos, kurias įmonė uždirbo padidinusi veiklos efektyvumą ir sumažinusi kuro sąnaudas.
Iki šių metų spalio ši kainų mažinimo dedamoji iš viso sudarė 8,33 mln. eurų.
„Jei šilumą gyventojams tiektų privatus verslas, natūralu, kad savo uždirbto pelno jis neskirtų kauniečių sąskaitoms mažinti“, – pridūrė Kauno meras.
Visą informaciją apie „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kainas, jų dedamąsias, name suvartotą šilumą, vidutinius mokėjimus ir kitus duomenis galima rasti bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?28
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms7
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų52
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose30
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...