Seniūnaičių rinkimuose – daugiau klausimų nei atsakymų

Niekas nenuspręsta

Seniūnaičių rinkimai – vis dar mažai kam žinomas reiškinys. Viena įvardijamų priežasčių – menka informacijos apie juos sklaida.

Logiška, kad kuo anksčiau bus pradėta skelbti informacija, tuo daugiau žmonių ji pasieks. Tačiau kaip skleisti informaciją, kurios nėra? Kol kas žinoma tik tiek, kad naujieji seniūnaičių rinkimai vyks šiemet, tikriausiai kovą.

Iki kada galima teikti kandidatūras? Nenuspręsta. Nepatvirtinti nuostatai, pagal kuriuos ir vyks rinkimai. Senuosius nuostatus būtina koreguoti, nes nuo sausio 1-osios įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, susiję su seniūnaičių veikla ir jų rinkimais.

Dabartinių seniūnaičių kadencija baigiasi kovo pabaigoje, tad iki tos datos jau būtina turėti naujus seniūnaičius.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rabačius neslėpė skepticizmo apie seniūnaičių rinkimus. Jo nuomone, veltui švaistomos lėšos ir laikas.

Vis dėlto jis patvirtino, kad esminė rinkimų tvarka nesikeis. Kandidatus galės siūlyti fiziniai asmenys arba bendruomenės, o rinkimai vyks seniūnijų patalpose.

Ateina tik vienas kitas

Seniūnaitijose atsiranda vos po vieną kitą gyventoją, norintį būti seniūnaičiu, kaip ir vos po kelias dešimtis, geriausiu atveju – po šimtą kitą tokių, kurie sutinka gaišti savo laiką ir darbo dieną eiti balsuoti seniūnaičių rinkimuose.

Per seniūnaičių rinkimus ne viena seniūnija nesulaukia net 5 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, o kiti ignoruoja ir šiuos rinkimus, ir pačius išrinktus seniūnaičius.

Kai nebuvo bendruomenių, seniūnaičių idėja buvo gera.

"Kam jie reikalingi?" – kraipo galvas apie tokius išgirdę gyventojai.

Ar miestui daug naudos iš seniūnaičių, pasiteiravome R.Rabačiaus. "Mano manymu, ne. Aš tai atvirai sakau, savo nuomonę turiu. Kai nebuvo bendruomenių, seniūnaičių idėja buvo gera. Bet dabar yra stiprios bendruomenės, kurios vienija žmones, jos organizuoja renginius, o seniūnaitis – pats vienas. Jis dirba visuomeniniais pagrindais, neturi finansavimo. Turi kažkaip kitaip užsidirbti sau ir šeimai. Jis tiesiog altruistas, kuris nori, kad kitiems būtų geriau", – dėstė savo poziciją R.Rabačius.

Jis akcentavo, kad nebūtina tapti seniūnaičiu, norint būti aktyviu gyventoju, eiti pas seniūną ir su juo bendrauti, veikti bendruomenės naudai.

Seniūnijų vadovai pabrėžė, kad seniūnaičiai gali būti labai naudingi, tačiau jų statusas – labai nedėkingas.

Jie, norintys ką nors nuveikti gyventojų labui, tai turi daryti iš savo lėšų ir laisvu po darbo, jeigu tokį turi, metu. "Seniūnaičio darbas – būti geruoju samariečiu", – palygino Petrašiūnų seniūnijos seniūnaitė Brigita Bingelytė, vadovaujanti Kauno seniūnaičių asociacijai.

Kam jie reikalingi?

B.Bingelytė per dvi kadencijas įsitikino, kad seniūnaičiai yra visai nereikšmingi, nes jų veiklos niekas nevertina ir nebrangina.

"Jie renkami, nes tai būtina daryti pagal įstatymą", – kalbėjo B.Bingelytė. Ji pastebėjo, kad Kaune yra tik keli aktyviai veikiantys seniūnaičiai. Ne vieno seniūnaičio entuziazmas, gal ir buvęs kadencijos pradžioje, ilgainiui išblėsta, nes seniūnaitis – lyg karys, esantis vienas mūšio lauke.