Kaune startuoja seniūnaičių rinkimai

Per šią savaitę kauniečiai išrinks 60 miesto seniūnaičių, kurie šias daug kam iki šiol mįslingas pareigas neatlygintinai eis trejus metus.

Kandidatų dvigubai daugiau

Kai prieš dvejus metus Kaune įvyko pirmieji seniūnaičių rinkimai, daliai miesto seniūnų teko patiems ieškoti kandidatų, įkalbinėti aktyvius žmones imtis šios veiklos. Net ir praėjus rinkimams seniūnaičių darbas buvo vertinamas skeptiškai, o pesimistai svarstė, kad po poros metų tokių bendruomenių renkamų atstovų visai nebeliks. Tačiau aktyviai dirbančių seniūnaičių kuruojamose teritorijose gyvenantys žmonės spėjo pajusti seniūnaičių naudą – į jų šaukiamus susirinkimus ėmė rinktis vis daugiau žmonių.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad dabar vyksiančiuose 60 Kauno seniūnaičių rinkimuose dalyvaus pusantro šimto kandidatų. Skirtingose seniūnaitijose į seniūnaičio vietą pretenduoja nuo vieno iki šešių kandidatų.

"Kaip tik šiuo metu turiu papildomo laiko, kurį galiu skirti bendruomenei. Tuo ir nutariau pasinaudoti", – apsisprendimą dalyvauti Šilainių seniūnijos Smėlių II seniūnaitijos seniūnaičio rinkimuose grindė Rasa Degutytė. Ji turės konkuruoti su trimis kitais kandidatais.

"Prelegentų maždaug dvigubai daugiau nei per pirmuosius rinkimus. Tada teko žmones kalbinti kandidatuoti, o šįkart kai kuriose seniūnaitijose bus rimta kova. Tai rodo, kad seniūnaičio pareigos darosi reikšmingesnės", – džiaugėsi Kauno seniūnų sueigos pirmininkas Algimantas Vilkevičius.

Veiklą gaubia migla

Vietos savivaldos įstatyme apibrėžta, kad seniūnaitis yra seniūnaitijos gyventojų išrinktas asmuo, atstovaujantis seniūnaitijos interesams įvairiose institucijose, organizuojantis įvairią seniūnaitijos gyventojų veiklą. Tačiau iki šiol daugybei miesto gyventojų seniūnaičių funkcijos nėra aiškios. Kai kurie Kauno politikai prabilo, kad miglos nesistengia sklaidyti patys rinkimus organizuojantys seniūnai. Neva jie nutyli seniūnaičių teikiamą naudą ir reikšmę, tinkamai neanonsuoja rinkimų.

"Seniūnai dažnai mato seniūnaičius kaip konkurentus, todėl trūksta aiškumo. Prognozuoju, kad aktyvumas rinkimuose bus labai mažas ir daugelis žmonių liks nesupratę, kas tie seniūnaičiai yra", – spėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Simonas Kairys.

Vilijampolės seniūnijos Veršvų seniūnaitijos seniūnaitė Stasė Mickutė apgailestavo, kad seniūnaičių funkcijų kol kas gerai neišmano ne tik eiliniai gyventojai, bet ir kai kurie kolegos. Seniūnaičiai šį darbą daro taip, kaip išmano.

"Savo patirtimi pasidalijau Vilniuje vykusioje konferencijoje, kur supratau, kad suvokimo apie seniūnaičių darbo specifiką trūksta ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos seniūnaičiams. Niekur nerasite kažkokio seniūnaičių kasdienės veiklos aprašo. Tą turėjome susigalvoti patys", – pasakojo S.Mickutė.

Sprendimai – rekomendaciniai

Aktyviausiai veikiantys seniūnaičiai per dvejus metus spėjo suorganizuoti aibę renginių, paauklėti ne po vieną apsileidėlį, jiems teko dalyvauti rengiant įvairius projektus. Žinoma, pavyzdingai dirbo ne visi. A.Vilkevičius pažymėjo, kad iš seniūnaičių pernelyg daug reikalauti neįmanoma, nes jie dirba savanorišką neatlygintiną darbą, tad priversti kažką daryti yra neįmanoma. S.Mickutė mano, kad daugiau motyvacijos seniūnaičiams būtų galima įpūsti paskyrus kad ir nedidelį nuolatinį atlygį ir suteikus daugiau galių. Ji pastebi, kad kai kuriais atvejais seniūnai nepaiso naudingos seniūnaičių nuomonės.

"Kai kuriais atvejais seniūnaičiai savo išsilavinimu ir gebėjimais net pranašesni už seniūnus, tačiau seniūnijų veiklą liečiantys seniūnaičių sueigos sprendimai tėra rekomendacinio pobūdžio. Tokią nuostatą reikia pakeisti", – įsitikinusi S.Mickutė.

A.Vilkevičius mano, kad galių seniūnaičiai turi pakankamai, jų žodis svarus skirstant pinigus seniūnaitijoms, renkant naują seniūną.

"Be seniūnaičių dalyvavimo ir pritarimo seniūnai net negali įgyvendinti kai kurių programų. Kai kuriais atvejais jų žodis labai svarbus", – teigė A.Vilkevičius.

Praėjusį rudenį nuspręsta, kad nuo šiol seniūnaičiai bus renkami trejų metų kadencijai, jiems gali būti skiriama išmoka už kai kuriuos patirtus nuostolius atliekant seniūnaičio darbą.
"Tai tikrai nebus Eldoradas. Tiesiog seniūnaičiai kai kuriais atvejais galės tikėtis kompensacijų už kurą, telefoninius pokalbius", – aiškino A.Vilkevičius.

Be politikos neapsieisime

"Seniūnaičių svarba šiuo metu nėra didelė, bet manau, kad ilgainiui ji augs", – vylėsi į Žuvinto seniūnaičius pretenduojantis Sigitas Šliažas. Naujai iškeptas kandidatas teigia nepastebėjęs dabartinės seniūnaitės nuveiktų darbų ir tiki sugebėsiantis padaryti daugiau. Be abejo, kai kam užklius, kad S.Šliažas – aktyvus vienos politinės partijos veikėjas.

Prieš savaitę Seime surengtoje konferencijoje buvo akcentuojama, kad seniūnaičių veikla privalo būti atskirta nuo politikos, tačiau jau pastebima, kad politinio atspalvio išvengti nepavyks. Už kai kuriuos seniūnaičius agituoja politikai, o ir patys kandidatai neretai priklauso politinėms partijoms.

"Politikai siekia daryti įtaką seniūnaičiams, nes mes esame arčiausiai gyventojų, su jais bendraujame betarpiškai. Kai kurie seniūnaičiai tokią padėtį gali panaudoti politinei agitacijai prieš įvairius rinkimus", – aiškino S.Mickutė.

"Manau, kad politinė patirtis seniūnaičio darbui žalos tikrai neturės. Netgi priešingai – aktyvus dalyvavimas politikoje gali duoti naudos", – teigė S.Šliažas.

Rinkimų tvarka

Kauniečiai seniūnaičius rinks apklausos būdu seniūnijose nuo kovo 3-ios iki kovo 7-os dienos. Tik Petrašiūnų seniūnijos Naujasodžio seniūnaitijoje seniūnaičio rinkimai vyks kovo 5 d. 18 val. gyventojų susirinkime, nes ten gyvena mažiau nei 500 gyventojų.

Balsavimas seniūnijose vyks darbo valandomis. Tiesa, seniūnijos savo nuožiūra kitą savaitę pasirinks dvi dienas, kai specialiai dėl rinkimų dirbs dviem valandomis ilgiau – iki 19 val.