Seimas netirs įvykių Garliavoje

Seimas antradienį nepritarė siūlymui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją įvykiams Kauno rajone Garliavoje tirti.

Po pateikimo už nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo balsavo 28 Seimo nariai, prieš – penki, susilaikė 26 parlamentarai. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Praėjusią savaitę dalyvaujant 240 policijos pareigūnų Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio mažametė dukra, kurią pastaruoju metu globojo D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė, teismo sprendimu buvo perduota motinai.

Iš karto po perdavimo Seime pasiūlyta sudaryti komisiją įvykio aplinkybėms tirti, tačiau Seimas nepritarė siūlymui projektą įtraukti į darbotvarkę. Tuomet komisijos iniciatoriai, Mišri Seimo narių grupė, surinko reikiamus 47 parlamentarų parašus, kad nutarimo projektas į artimiausią darbotvarkę būtų traukiamas privalomai.

„Kai kas sako, kad komisija bus labai politizuota, bet manau, kad tai netiesa. Tai būtų pirmoji komisija, kuri galvotų apie vaiką. Iki šiol šioje situacijoje niekas apie vaiką negalvojo“, – ragindama balsuoti už komisijos sudaryma sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Zuokienė.

„Tvarkietis“ Egidijus Klumbys jos klausė, ar tokios komisijos sudarymas nėra bandymas atitraukti visuomenės dėmesį nuo kitų svarbių šaliai klausimų, ar tiesiog bandymas per Garliavos istoriją vykdyti savo rinkimų kampaniją.

„Žinant, kad mergaitė pas mamą, kad ji ten jaučiasi gerai, tą paliudijo Seimo pirmininko pavaduotoja ir konservatorių frakcijos narė, ir toliau keliamas triukšmas apie šį atvejį. Yra dvi versijos – pirma, kad tie žmonės jau pradėjo vykdyti savo rinkimų kampaniją, kita – kad rutuliojant visą šitą dalyką stengiamasi visuomenės dėmesį atitraukti nuo gerokai svarbesnių dalykų: Visagino atominės elektrinės statybų pagrįstumo, “Snoro„ banko situacijos, darbo santykių liberalizavimo. Kokiai grupei jūs atstovaujat?“ – parlamentarės klausė E.Klumbys.

A.Zuokienė atsakė, kad dviejų Seimo narių liudijimai, jog mergaitė gyvena geromis sąlygomis ir jaučiasi gerai, jai svarbūs, tačiau tyrimas dėl vaiko perdavimo vis tiek reikalingas.

Kitą dieną po vaiko perdavimo policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio siūlymu ir parlamento vadovės Irenos Degutienės pavedimu Seimo vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė bei konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė apsilankė įslaptintame būste, kuriame gyvena mergaitė su mama. Parlamentarės po vizito sakė susidariusios gerą įspūdį tiek dėl mergaitės bendravimo su mama, tiek dėl gyvenimo sąlygų.

„Daug versijų čia minėtų tikrai sklando, tikrai vertinu, kad dvi kolegės buvo nuvažiavusios ir ką jos pamatė, jų liudijimai man kaip mamai ir Seimo narei tikrai buvo labai svarbūs. Tai, kad komisija bus priedanga – tam nepritariu, nes manau, kad kiekvienas įvykis yra svarbus, reikalaujantis sau dėmesio, ir šitas tyrimas svarbus, labai svarbus“, – teigė A.Zuokienė.

„Situacija tokia – sūnus palaidūnas iš prabangios šeimos atsiveda iš vargingos šeimos mergiotę. Tai yra gėda prabangiai šeimai. Ir visokiom operacijom pasisavina mergaitę. Pasakykit man – kur yra valstybės nusikaltimas, jei ji grąžina dukterį mamai? Kur yra nusikaltimas, jei valdžia, negalėdama niekaip kitaip, kaip panaudodama prievartą, grąžina dukterį mamai?“ – klausė „tvarkietis“ Julius Veselka.

A.Zuokienė tvirtino mananti, kad vaikas turi gyventi su mama, jei tik įmanoma, tačiau šioje istorijoje sakė esant per daug neatsakytų klausimų.

Konservatorė Aurelija Stancikienė pareiškė, jog jai kelia abejonių pats teismo sprendimo įvykdymas, ar nebuvo naudojama prievarta prieš vaiką, o sudaryta komisija galėtų susipažinti su visu operacijos vykdymo įrašu.

„Nesuprantu, kodėl jūs bijote kurti komisiją? Skirkite savo narius, ta komisija tegu priima sprendimą, kad viskas ten buvo tvarkingai ir gerai. Man, pavyzdžiui, neaišku, kaip buvo įgyvendintas teismo sprendimas, ypač ta dalis, kad negalima prieš mergaitę naudoti smurto. Iš tikro labai norėčiau, kad komisijai būtų pateikta visa vaizdo medžiaga, kuria, kaip žinome, policija nebedisponuoja, nors filmavo, viskas atiduota antstolei kaip vykdymo dokumentai“, – sakė A.Stancikienė.

Projektu, kuriam po pateikimo nepritarta, siūlyta „pritariant prezidentės iniciatyviai ištirti smurto naudojimo aplinkybes“ sudaryti komisiją, kuri iki birželio 15 dienos išaiškintų teismo sprendimo vykdymo aplinkybes.

Taip pat siūlyta aiškintis, ar valstybės institucijos sankcionavo ir ar pareigūnai naudojo smurtą bei specialiąsias priemones prieš mergaitę ir jos šeimą, o jei naudojo, tai ar tokie veiksmai buvo teisėti.

Komisija turėjo tirti ir tai, „ar valstybės institucijos ir pareigūnai teisėtai naudojo smurtą bei specialiąsias priemones prieš kitus piliečius“, ar veiksmai vykdant teismo nutarimą buvo proporcingi, ar nėra piktnaudžiavimo savo pareigomis požymių.

Taip pat siūlyta aiškintis, ar pareigūnai išniekino valstybės vėliavą, ar nebuvo pažeistas teisėjo neliečiamybės principas, taip pat – privačios valdos ir gyvenamojo būsto bei asmens turto neliečiamybės principas.

Siūlyta nustatyti, ar teisės aktai, reglamentuojantys teismų spendimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atitinka JTO Vaiko teisių konvenciją.

Paskutinis klausimas – kur šiuo metu yra mergaitė, kokie valstybės pareigūnai yra su ja, kokiomis sąlygomis ji laikoma, kas atsakingas už jos būklę, kas ir kokią psichologinę pagalbą jai teikia.

Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją nusprendė Kauno apygardos teismo teisėjos N.Venckienės globotą mergaitę perduoti motinai L.Stankūnaitei.

Kovo 23 dieną bandymas perduoti mergaitę motinai baigėsi susistumdymu, po šio įvykio pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.

Balandžio viduryje Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs N.Venckienės skundą, paliko galioti Kėdainių teismo sprendimą, kuriuo mergaitės globa suteikta motinai.

Teismo sprendimas įgyvendintas gegužės 17 dieną.