Šeimą sujungia aktyvus laisvalaikis

Judėjimas neleidžia pasenti

K.Karpavičius jau įkopęs į aštuntą dešimtį, tačiau sveika gyvensena ir sportas, atrodo, padėjo jam sustabdyti laiką. Gimnastikos treneriu ir dėstytoju Lietuvos sporto universitete vyras dirba jau 48 metus ir visai neseniai iš Europos veteranų vandens sporto šakų čempionato Londone parsivežė aukso medalį.

"Tai gal koks penkioliktas prizinę vietą žymintis medalis. Dalyvauti tokiose varžybose pradėjau, kai sulaukiau 50-ies. Nebuvo labai sunku išmokti šuolių į vandenį, kadangi buvau gimnastas", – pasakoja K.Karpavičius, pridurdamas, kad naujausiose varžybose dalyvavo 4 tūkst. plaukikų veteranų, o jis pats dalyvavo šuolio į vandenį rungtyje ir šoko nuo 5 m aukščio tramplino.

Daug pasiekęs sportininkas prisimena, kad kaip tik tuo metu, kai pirmą kartą sulaukė pasiūlymo dalyvauti tokiose varžybose, treniravo neįgaliuosius ir iki varžybų Helsinkyje teturėjo mėnesį, kad galėtų pats pasiruošti varžyboms.

"Aš net išlaikiau visų kategorijų vairavimo teises ir tapau mūsų komandos autobuso, kurį gavome dovanų, vairuotoju. Daug šalių aplankėme, specialiai paprastai savaite anksčiau išvykdavome, kad galėtume pakeliauti. Dabar viskas kitaip, dabar skrendame lėktuvais", – sako jis.

Plaukimas pedagogui visada buvo labai svarbus ir, kaip pats sako, net savo žmoną išmokė plaukti.

Štai todėl sportiškas ir energingas senelis septynerių Austėjai yra tikras pavyzdys. Lygiai kaip ir senelis energijos nestokojanti mergaitė nuo ketverių lanko meninę gimnastiką. Juos sieja ne tik ši sporto šaka, bet ir plaukimas – kartu su seneliu Austėja praėjusią žiemą laimėjo apdovanojimą plaukimo varžybose poromis, kuriose kiekvienam reikėjo pademonstruoti po du šuolius ir dalyvauti vandens estafetėse.

"Austėjai tai nebuvo sunkus užsiėmimas, kadangi ji plaukia jau nuo tada, kai jai sukako trys mėnesiai", – prisimena mama Edmonda.

Sportas ir menas – drauge

Paklausus, iš kur atsirado tokia meilė sportui, aktyvus vyriškis atsako: tikrai ne iš šeimos tradicijų, jo tėvai nebuvę sportiški, gyveno ūkiškai.

"Tiesiog kai buvau vaikas, buvau labai aktyvus, kaip ir anūkas Raimondas. Mano galimybes pastebėjo kūno kultūros mokytoja ir nuvedė į gimnastikos sekciją pas legendinį trenerį Antaną Kaminską, kuris iki savo 80-mečio pats studentams demonstravo visus gimnastikos pratimus", – prisiminimais dalijasi K.Karpavičius.

Vyras taip pat prisimena, kad kadaise turėjo "Java" motociklą ir juo kas vasarą keliaudavo į Krymą, Karpatus, tuometį Leningradą, Taliną, Rygą, Helsinkį ar kitas šalis. "Vasaras su abiem sūnumis ir žmona taip pat leisdavome ir pionierių stovyklose. Ten kartus su vaikais pramogaudavome labai aktyviai, todėl ir sūnūs visada buvo aktyvūs ir sportiški", – atvirauja K.Karpavičius, pridurdamas, kad vaikai ne tik intensyviai sportavo, bet ir muzikavo, juk jų mama – pedagogė-smuikininkė.

"Sūnus Martynas sekė mano pėdomis ir taip pat baigė sportinės gimnastikos specialybę. Apskritai būtų įdomu atrasti, kokios sporto šakos jis nėra išbandęs", – pasakoja patyręs sportininkas.

Austėja prisipažino, kad nors jai kaip ir seneliui patinka gimnastika, dabar jos naujausias didžiausias džiaugsmas – buriavimas. "Reikia nusukti vairą nuo savęs, suskaičiuoti iki dešimt ir tada peršokti į kitą pusę, kol neapsivertei", – vendavimo paslaptis išdavė ji.

Buriuoja visa šeima

Karpavičių šeimoje sportiški ne tik senelis, mažoji Austėja ir jos tėtis Martynas, bet ir mama Edmonda. Nuo ketverių pačiūžomis čiuožusi, nuo antros klasės šešerius metus pramoginius šokius šokusi, vėliau ir kitokio žanro šokius išbandžiusi moteris poilsio be aktyvios veiklos neįsivaizduoja ir dabar.