Šeimą maitina pievoje verdamas muilas

"Muilą mūsų giminėje verda jau penkių kartų moterys. Tai mes mokame geriausiai", – šypsosi Kauno rajono Voškonių kaimo gyventoja, sertifikuota amatininkė Asta Plentaitė-Balčiūnienė.

Receptų parvežė prosenelė

Astą virti muilą mokėsi ketverius metus ir pernai gavo tautinio paveldo produktų amatininkės pažymėjimą.

Receptų muilui gaminti jos prosenelė Marė Žiliūtė kadaise parsivežė iš Amerikos. Ji muilu apdalydavo visą kaimą. Pasaulio pamačiusi Marė ėmė šviesti kaimo moteris – ji mokė kaimynes ne tik laikytis higienos, bet ir dėvėti apatinį trikotažą.

A.Plentaitė-Balčiūnienė taip pat domisi istorine medžiaga apie švarą kaimuose. Ketina atkurti prosenelės nėrinius ir juos įregistruoti kaip tautinio paveldo produktą.

Astos tėvai svajojo, kad baigusi mokyklą mergaitė taps pradinių klasių mokytoja. Mama netikėjo, kad dukra virs muilą, ners, pieš, braidys po pievas ieškodama vaistažolių ir iš to užsidirbs pragyvenimui.

Dirba ir vaikai

Astos vyras Marius Balčiūnas – profesionalus kalvis. Kaldina žvakides, metalo turėklus, kitus dirbinius. Sutuoktiniai baigė Kauno taikomosios dailės mokyklą, įgijo interjero apipavidalintojų specialybę.

Marius nuo mažens laiką leido tėvo dirbtuvėse. Vėliau dirbo floristu, gamino puokštes vestuvėms. Galiausiai ėmėsi kalvystės.

Dabar metalo dirbinius, savo gamybos muilą, kremus ir balzamus šeima parduoda mugėse, internetu. A. ir M.Balčiūnai veda pamokas vaikams ir suaugusiesiems, kaip virti muilą ar nusikaldinti kokį gražų daiktą iš metalo.

Darniai su gamta ir savimi patinka gyventi visai Balčiūnų šeimai. Verslumo gyslelę turi ir vaikai – penkiametė Pija padeda mamai rinkti vaistažoles, o vienuolikos Ignas mugėse pardavinėja savo gamybos raktų pakabukus.

Šeimos pajamos nedidelės, todėl kartais pritrūksta lėšų net benzinui.

"Neturime degalų, tai ir nevažiuojame, anokia čia bėda. Svarbiausia, kad gyvename taip, kaip norime", – nepraranda optimizmo Asta.

Muilą verda su meile

Muilas gaminamas dviem būdais: karštuoju ir šaltuoju. Karštuoju būdu muilas verdamas maždaug dvi valandas iš ožkos arba kiaulės taukų, vandens, muilo akmens ir vaistažolių.
Virimas trukmė priklauso nuo oro. Brandinamą muilą reikia palaižyti – jei kanda, būtinai reikia dar šiek tiek palaikyti vėsioje ir tamsioje vietoje, nes gali nudeginti jautresnę odą.
Išvirtas muilas pilamas į medines formas. Produktas bręsta maždaug du mėnesius.

Muilą Asta gamina iš tą mėnesį augančių vaistažolių. Rugpjūtį – rugiagėlių, rugsėjį – šaltalankių. Į veido kremus deda grietinės, žąsų, ančių arba vištos taukų.

Šeima niekada neperka skalbiamųjų miltelių – rankų darbo muilas puikiausiai tinka visų rūšių skalbiniams.

Jaunoji amatininkė savo sutuoktinį gydo tik žolelėmis, tačiau teigia, kad su vaistažolėmis improvizuoti nederėtų, nes tam reikia labai daug žinių.

"Privalu išmanyti tai, ką darai. Matyti, kada muilas subręsta, jausti temperatūrą, neperkaitinti. O svarbiausia – viską daryti su meile", – tvirtina muilo virėja.