„Savaitraščio Kaunui“ savininkai apgavo ir skaitytojus

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Painios finansinės schemos, tūkstantinių skolų šleifas – toks dar vasaros pabaigoje paslaptingai pradingusio "Savaitraščio Kaunui" palikimas, kurį prašoma narplioti teisėsaugos pareigūnų.

Planavo bankrotą?

Į "Kauno dieną" kreipėsi ne vienas pinigų neatgaunantis bendrovės "Kauno reikalai" leisto "Savaitraščio Kaunas" prenumeratorius, platintojas ir net spaustuvės atstovai.

Prieš keletą savaičių bendrovei "Kauno reikalai" Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą. Dar anksčiau viešą laišką išplatino ir buvę "Savaitraščio Kaunui" žurnalistai. Jis buvo išsiuntinėtas įvairioms redakcijoms.

Jų teigimu, finansinių sunkumų ištiktą leidinį metų pradžioje ėmėsi gelbėti "Kauno reikalų" direktoriumi tapęs Nerius Gasparavičius, netiesiogiai, per "Baltic Media Ltd", valdantis naujienų portalą tiesa.com, Panevėžio dienraštį "Sekundė" ir savaitraštį "Panevėžio balsas". Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazės duomenimis, "Sekundės" ir "Panevėžio balso" leidėja yra "ON Media", kurios akcininkė bendrovė "Betanet". Pastarosios akcininkė Stela Pranckevičė.

Kaip nurodoma viešame laiške, N.Gasparavičius žurnalistų paprašė "pasispausti porą mėnesių" – be pretenzijų nutraukti darbo sutartis ir dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimus. Žadėta, kad veikiant pagal šią "taupumo programą" su jais bus atsiskaitoma laiku.

Viešame laiške teigiama, kad N.Gasparavičius nurodė, kad lėšos, gautos už reklamą, būtų pervedamos ne į "Kauno reikalų", o į jam priklausančios bendrovės sąskaitą. "Savaitraščio Kaunui" žurnalistų teigimu, po šio pasikeitimo atsiskaitymai pradėjo dar labiau vėluoti.

Tikslios situacijos darbuotojams N.Gasparavičius nušviesti vengė, susirinkimus su žurnalistais rengė labai retai, maitino gražiais pažadais.

Skambinau ne kartą pirmajam bendrovės savininkui P.Sendrauskui – nekėlė ragelio. Buvo specialiai delsiama. O atėjus naujam direktoriui N.Gasparavičiui, istorija tęsėsi.

Praėjusių metų rugsėjo pradžioje pasikvietęs kolektyvą, N.Gasparavičius pranešė, kad "Savaitraščio Kaunui" leidyba stabdoma, o atsiskaityti su darbuotojais nėra finansinių galimybių.

Tačiau netrukus paaiškėjo įdomioji šio verslo plano schema, kuria pasinaudojant galima nutraukti sąsajas tiek su buvusiu verslu, tiek ir su savo uždirbtų pinigų laukiančiais darbuotojais bei prenumeratoriais.

Pasirodo, trijų asmenų valdytos bendrovės akcijos suplaukė į vienas rankas ir vienintelis akcininkas rugsėjo 17 d. atšaukė N.Gasparavičių iš bendrovės direktoriaus pareigų išmokėdamas nustatytas išeitines kompensacijas ir kitas išmokas. Įmonės vadovu tapo Kęstutis Nausėda, direktoriaujantis dar keliolikoje panašios finansinės būklės bendrovių.

Iš viso nuo "Kauno reikalų" yra nukentėję apie penkiolika darbuotojų. Savaitraščio fotografas Ramūnas Guiga išėjus paskutiniam savaitraščio numeriui piktinosi: "Socialiai atsakinga… labiau pasityčiojančio sakinio nesukursi. Vagių šutvė. Jau pusę metų nesugeba honoraro sumokėti ir slapstosi."

Įsigijo alfa.lt

Netrukus pasklido žinia – neturintis lėšų su darbuotojais atsiskaityti N.Gasparavičius nusileido Vilniuje. Jo valdoma bendrovė "Baltic Media Ltd" iš verslininko Dariaus Mockaus kontroliuojamo koncerno "MG Baltic" už neįvardijamą sumą praėjusių metų spalio 9 d. įsigijo portalą valdančią įmonę "Alfa Media". Šio portalo turinio plėtros vadove tapo buvusi "Savaitraščio Kaunui" vyriausioji redaktorė ir vienu metu pagrindinio akcijų paketo turėtoja Žilvinė Petrauskaitė-Taranda.

"Įžvelgdami tyčinius galbūt nesąžiningus N.Gasparavičiaus veiksmus, buvusio "Savaitraštis Kaunui" darbuotojai jau kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o dėl skolų atgavimo ketina kreiptis į teismą", – rašoma kolektyviniame bankrutavusio savaitraščio žurnalistų laiške.

"Kauno diena" keletą savaičių bandė susisiekti su N.Gasparavičiumi, tačiau jis mobiliojo ryšio telefonu neatsiliepė ir vakar.

Kad savaitraščio leidyba gali baigtis bankrotu, jau anksčiau tokią prielaidą "Kauno dienai" buvo išsakęs bendrovės "Lyderio grupė", kuri spausdino "Savaitraštį Kaunui", direktorius Gintaras Lubauskas. Mat praėjusių metų kovo pabaigoje Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių ir spaustuvininkams priteisė per 12,5 tūkst. eurų skolą iš bendrovės "Kauno reikalai".

Skandalingas šleifas

Prieš keletą metų raseiniškis Paulius Sendrauskas įsteigė UAB "Kauno reikalai", pasišovusią kauniečiams leisti savaitraštį. Vyras nebuvo pradžiamokslis spaudos rinkoje. Jo motinos Rasos Sendrauskienės individuali įmonė "Alio Raseiniai" jau kelis dešimtmečius Raseiniuose leidžia tokio paties pavadinimo laikraštį.

P. Sendrauskas/Vilmanto Raupelio, Kaunozurnalistai.lt nuotr.

Dar 2016-aisiais Alytaus regiono žurnalistams ir visuomenei P.Sendrauskas buvo pristatytas kaip "dviejų laikraščių savininkas", kuris "pasidalijo savo patirtimi steigiant didelės apimties leidinį Kaune".

Tačiau už skambių frazių jau slėpėsi skolų šleifas. Būtent dėl jų 2016-ųjų pabaigoje pasikeitė "Kauno reikalų" akcininkų sąrašas. Kontrolinį paketą iš P.Sendrausko perėmė tuometė savaitrasčio redaktorė Ž.Petrauskaitė-Taranda, vėliau į bendrovę atsivedusi ir N.Gasparavičių.

"Kauno reikalų" pirmasis direktorius Tomas Rimkus sakosi buvęs ne tik apgautas bendrovės pirmojo savininko, bet ir nukentėjęs finansiškai bei moraliai.

Nubaudė buvusį direktorių

Baigiantis 2016-ųjų vasarai, mokesčių inspektoriams užkliuvo trys Laisvės alėja su plakatais ant nugaros žingsniavusios merginos. Jos reklamavo ir pardavinėjo laikraštį "Savaitraštis Kaunui". Inspektoriai iš pradžių išsiaiškino, kad tokia prekyba vykdoma be Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo prekybai viešose vietose, o reklama nebuvo suderinta su savivaldybės administracija.

Patikrinus savaitraštį leidžiančios bendrovės buhalteriją paaiškėjo, kad visos merginos dirba nelegaliai, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta iš anksto "Sodrai", kaip to reikalauja įstatymas.

Be to, merginoms už darbą kasdien būdavo išmokama po 17 eurų grynaisiais, šie pinigai nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą. Inspektoriai konstatavo, kad darbuotojoms išmokėta 204 eurai neapskaityto darbo užmokesčio. Ėmus tikrinti bendrovės buhalteriją, paaiškėjo, kad beveik 3 tūkst. eurų neįnešta į bendrovės kasą ir neapskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, bendrovė deklaravo mažesnes, nei gauta, pajamas, taip sumažinant pridėtinės vertės mokestį.

Teismas konstatavo, kad T.Rimkus padarė net keturis administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir skyrė jam 2 604 eurų baudą.

"Istorija ne visai tokia, kokią ją šiandien norima pateikti. Aš direktoriumi buvau nuo bendrovės įsteigimo iki 2016-ųjų birželio pabaigos. Tuometis bendrovės savininkas P.Sendrauskas vienasmeniu sprendimu mano pareigas pakeitė į administracijos vadovo, gerokai sumažino atlyginimą, o pats tapo laikinai einančiu direktoriaus pareigas", – T.Rimkus šiandien prisipažįsta, kad vien jį kaltinti dėl finansinių pažeidimų bendrovėje nebūtų teisinga.

"Kauno dienai" T.Rimkus prisipažino, kad apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovų vizitą sužinojo jau išėjęs iš darbo: "Administracijos vadovu dirbau iki 2016-ųjų rugsėjo 23 d., po dviejų savaičių išvykau į užsienį. Grįžus man buvo pranešta, kad reikia prisistatyti į VMI kaip įmonės vadovui. Turėjau pasiaiškinti, kodėl merginos dirbo nelegaliai, blogai skaičiuojami ir mokami mokesčiai."

T.Rimkus dienraščiui sakė prisiimantis dalį kaltės dėl mokesčių inspektorių rastų pažeidimų. Jo teigimu, kai buvo konstatuotas nelegalus darbas, bendrovės administratorė, tvarkanti darbuotojų priėmimo ir atleidimo dokumentus, atostogavo.

"Pripažinau, kad buvo mano kaltė. Žioplumas, aplaidumas... Visos merginos turėjo darbo sutarčių kopijas, deja, sutartys nebuvo pristatytos į VMI."

Už tai T.Rimkus gavo 2,1 tūkst. eurų baudą, pinigus iš jo sąskaitos nusirašė antstolis.

Dienraščio paklaustas, kodėl teisme nebandė ginčyti baudos – juk bendrovės direktoriumi tuo metu buvo P.Sendrauskas, T.Rimkus sakė bandęs apie tai prasitarti.

"Buvo remtasi Registrų centro informacija. Išties, mane atleidus iš bendrovės direktoriaus pareigų, apie tai turėjo būti informuotas Registrų centras, jame privalėjo būti pakeisti duomenys. Tačiau naujų duomenų nebuvo", – apie susiklosčiusią situaciją dienraščiui pasakojo T.Rimkus. Ir išties Registrų centro duomenimis, T.Rimkus bendrovei vadovavo iki 2016-ųjų spalio 4 d. Tądien keitėsi ir duomenys apie bendrovės akcininką – P.Sendrauskas dalį akcijų perleido.

T.Rimkus dienraščiui pateikė dokumento kopiją, kad bendrovėje administracijos direktoriumi dirbo iki 2016-ųjų rugsėjo 23 d.

Baudos ir už KET pažeidimus

T.Rimkus pasakojo buvęs nustebęs, kai buvo nubaustas piniginėmis baudomis ir už bendrovei priklausantį automobilį vairavusio arba vairavusių asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

"Gavau du pranešimus – vienąkart bendrovei priklausantis automobilis buvo ne vietoje pastatytas, kitąkart – užfiksuotas važiuojantis prieš eismą. Apklausus septynis bendrovės darbuotojus, nė vienas neprisipažino naudojęsis automobiliu. Taigi nubaustas piniginėmis baudomis buvau aš. Bėda, kad pinigų joms sumokėti nėra – bylų vykdymas perduotas antstoliams. Tačiau kodėl mokėti turiu aš, jei nebuvau direktoriumi", – dar vieną istoriją, kurioje tapo materialiai nukentėjusiuoju, pasakojo T.Rimkus.

Pašnekovo teigimu, dėl iš dalies neteisėtų veiksmų, jo paskutines, administracijos vadovo pareigas sutapatinus su bendrovės direktoriaus, jis patyrė apie 3,5 tūkst. eurų žalos. Į šią sumą T.Rimkus sakosi įtraukęs ir kelias iš savo asmeninių lėšų apmokėtas bendrovės "Kauno reikalai" sąskaitas.

Bendraturtis slapstosi

T.Rimkui palikus bendrovę, su juo nebuvo atsiskaityta už paskutinius tris darbo mėnesius, neišmokėti ir atostoginiai. Pašnekovas skaičiuoja, kad ši skola sudarytų beveik 5 tūkst. eurų, tačiau pasiguodė, vargu ar ją atgausiąs.

"Skambinau ne kartą pirmajam bendrovės savininkui P.Sendrauskui – nekėlė ragelio. Buvo specialiai delsiama. O atėjus naujam direktoriui N.Gasparavičiui, istorija tęsėsi: "Aš nieko nežinau", – prisiminė T.Rimkus.

Dienraščio redakcija taip pat bandė kelis kartus susisiekti su P.Sendrausku – telefono ragelio niekas nekėlė.

Paklaustas, ar nebandys ieškoti teisybės, T.Rimkus prisipažino ruošiąsis su bendrovės akcininkais bylinėtis teisme: "Visiems trims savininkams ir bendrovės direktoriui išsiunčiau pretenziją elektroniniu paštu bei registruotais laiškais. Atsakymo negavau. Taigi jie puikiai žino ir neneigia, kad man skolingi."

T.Rimkus sakosi esantis ir morališkai nukentėjęs. Mat bandė kelis kartus įsidarbinti, tačiau galimi darbdaviai, sužinoję, kad jis net kelis kartus baustas administracinėmis baudomis, darbą atsakydavo.


Komentaras

Gitana Butrimienė

Advokatė

Adresas: K.Donelaičio g. 77-2, Kaunas, tel. 8 656 72 001

Situacijoje atpažįstamas galimas scenarijus, kai įmonės savininkai ir vadovai, pajutę finansinius sunkumus, su kuriais susitvarkyti galbūt nėra pajėgūs ar tiesiog neturi noro, meta įmonę perleisdami akcijas ir perduodami pareigas naujiems savininkams bei vadovams, kurie dažnai gali būti apsiėmę pareigas eiti tik formaliai. Jeigu įmonė neturi turto (tai dažniausiai ir būna įgyvendinant panašius scenarijus), tokios įmonės kreditoriams (darbuotojams, tiekėjams, klientams, o šiuo atveju ir prenumeratoriams) telieka teisme inicijuoti bankroto bylos kėlimą, kadangi kreipimasis su civiliniu ieškiniu į teismą paprastai būna neefektyvus: t.y. teismui net ir patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovas neturi turto, į kurį antstolis galėtų nukreipti išieškojimą, o išieškojimas iš įmonės akcininko turto negalimas dėl ribotos atsakomybės principo, taikomo uždarosiose akcinėse bendrovėse. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, su darbuotojais atsiskaitoma Garantinio fondo lėšomis, taip pat teisės aktai numato nemažai teisinių priemonių, kuriomis siekiama patenkinti ir kitų kreditorių teisėtus interesus. Pavyzdžiui, bankroto administratorius patikrina įmonės sandorius ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams / galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Be to, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė / kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Esant įtarimų dėl įmonės vadovų ar savininkų galbūt nusikalstamos veikos, yra galimybė kreiptis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Taigi situacija gali atrodyti sudėtinga, tačiau asmeniui, kuris mano, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, visada yra galimybė teisiniu keliu siekti kaltųjų asmenų atsakomybės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o tai

o tai portretas
Ką Tarandė? Juk ji turėtų būti atsakinga irgi. Va tau ir zurnalistė.

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
Jei , kaip Reiganas, suprastinčiau straipsnį: Smagu, kad kaimyno laikraštis dega.

Morta

Morta portretas
Gal galėtumėte ir apie savo skolas straipsnelį parašyt? Matote krislą kito akyje, bet rąsto savoje nematote.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių