Sausį Kauno gatvėse sužeista dukart daugiau pėsčiųjų

Ar dar kelininkaI ir kelių policija nepastebejo kad blogiausiai apsvietos gatviu vietos tai pesciuju perejose. Argi sunku pastatyti butent prie pereju gerus gatviu svietuvus. Megstame tik pakalbeti bet niekas taip ir nevyksta.

Koks gali būt stebėjimasis dėl pėsčiųjų sužalojimo, kai žiemą didžioji paros dalis yra aklina tamsa, o mūsų pėstieji įsivaizduoja, jog yra visur ir visada matomi, nors beveik visi nešioja tamsius ar tiesiog juodus drabužius? Pačiai ne kartą teko susidurti, kai pėsčiąjį pamatai tik iš šešėlio judančio per baltas perėjos juostas - nei vieno atšvaito, ar bent šviesaus šaliko lopinėlio, šoka vos ne patys po ratais. Bet kuris vairuotojas, būdamas pėsčiojo vietoj, nedarytų tokių kvailysčių, nes supranta, koks prastas matomumas yra tokiu metu. O nutikus nelaimei, aišku lieka kaltas vairuotojas, kuris perėjoj 'nutrėškė' žmogų - taip lyg tyčia taikėsi. Problemos sprendimo ieškant tik vienoje eismo dalyvių pusėje rezultato nepasieksi. Reik mokint visuomenę savimi deramai pasirūpinti - tiek išaiškinant jaunimui, kad atšvaitas negadina jų madingo stiliaus, tiek principingiems vyresniems, tikinčiais, jog tiek metų sukauptos išminties naujais pamokymais nepapildysi.

gatves prie pereju prastai apsviestos,vakare pestieji neturi atsvaistu,eina per gatve kada nori ir bet kaip.kur policija? pasireklamuotu per televizija, kaip baudzia pesciuosius be atsvaistu,ir,padetis zymiai pageretu.jei vairuotojas vaziuotu be sviesu,ji baudzia,o pesciasis -visiems policininkams "do lampocki".matomumas buna blogas lyjant.bet ir vairuotojai turi buti atidus pries pereja,stebeti.gi matosi ,kuris zmogus saugoja savo gyvybe,o kuris ne.todel nieko cia smerktino nera.pervaziavo koki,kita karta bus atidesnis.

vairuotojai turetu staptelt prie pesciuju ir isitikint kad nieko nera

nieko keisto, kai toks gatviu apsvietimas. O pirmadienio ryta tai isvis kovo 11-osios, barsausko gatves skendejo tamsoje.

balvone , o gal pėsčiajam lengviau stabtelėti ir apsidairyti

KOL BUS MANANČIŲ, JOG AVARIJŲ GALIMA IŠVENGTI, ĮJUNGUS ŠVIESAS, ESANT GERAM MATOMUMUI, ARBA PRIVERTUS VISUS NUSIPIRKTI ŠVIESĄ ATSPINDINČIAS LIEMENES, KURIŲ 95 % VAIRUOTOJŲ NIEKADA NEPRIREIKS, AR PĖSČIUOSIUS APKARSČIUS ATŠVAITAIS ir teigiant, jog taip jie bus saugūs, net eidami viduriu kelio, TOL NIEKAS NEPASIKEIS – SKAIČIUOSIME LAVONUS IR SUŽEISTUOSIUS.... Pirmiausiai, reikia PAČIAM SAUGOTIS, o ne rūpintis, kad būtum „geriau matomas“. PĖSTYSIS TURI EITI KAIRIĄJA KELIO PUSE IR PASITRAUKTI Į ŠALIKELĘ PRIEŠAIS ATVAŽIUOJANTĮ AUTOMOBILĮ, o ne eiti važiuojamąja kelio dalimi. ŠVIESOS DIENĄ, ESANT GERAM MATOMUMUI TIKRAI ĮVAIRIAI TRUKDO VISIEMS (NET IR TIEMS, KURIE MANO, KAD JIEMS PADEDA). Pvz., blogiau pastebimi STOP IR POSUKIŲ žibintai, todėl pavėluotai reaguojama ir padidėja atsitrenkimo į stabdantįjį pavojus. Ar ne todėl fiksuojama LABAI DAUG techninių avarijų, kai atsitrenkiama į stabdantįjį? Dalies automobilių šviesos vos matomos. Ir ne dėl to, kad žibintai nešvarūs. Tuo gali visi įsitikinti.Tai - nuolatinio šviesų naudojimo pasekmė. Veikiant aukštai temperatūrai, lėtai,bet atkakliai ardomas veidrodinis reflektoriaus paviršius.Po kelių metų nuolatinio švietimo, jis tampa nebe veidrodinis, o matinis.Naktį tokie žibintai blogai apšviečia kelią.Kliūtys, pėstieji,dviratininkai – net ir su atšvaitais - pastebimi pavėluotai,arba iš viso nematomi.Tokių automobilių vairuotojai ne savo noru tampa potencialiais avarijų kaltininkais, arba net žudikais. Mano nuomone,už daugybės automobilių jau sugadintus žibintus turėtų atsakyti nuolatinio žibinimo iniciatoriai. Nepadės jokie atšvaitai, kai juos pamatysi už kelių metrų. Tuo labiau, kai pėstieji įpratinami su jai jaustis SAUGŪS, net ir eidami kelio viduriu... Kelias ar gatvė yra vairuotojo darbo vieta, kurioje darbo sąlygos turi būti gerinamos, o ne bloginamos. Žymiai maloniau vairuoti kai niekas nežibina tau į akis. Austrijoje nuo 2008-01 (BŪTENT DĖL IŠAUGUSIO AVARINGUMO) šviesos nebejungiamos – avaringumas sumažėjo, nukentėjusių dviratininkų ir motociklininkų net 25 proc. mažiau. Pavyzdžiu rodoma Skandinavija. Kad Skandinavijos akumuliatorių ir lempučių gamintojų lobistai dėjo didžiules pastangas dėl šviesų, seniai žinoma. Beje, kas važinėjo Skandinavijos keliais, supras, kad su Lietuva nė iš tolo negalima lyginti: kalvotos vietovės, dažni rūkai lomose, valstybių teritorijos tęsiasi iki užpoliarės, kur ir vasarą saulė vos pakilusi virš horizonto. Sutinku, kad šviesos ten turi prasmę.