Šauliai švenčia: atidarė ąžuolų parką ir išjudėjo į trijų dienų 160 km žygį

„Kaip ir buvo minėta – lengvi darbai yra ne mums. Jeigu buvę lengvi darbai, per visą šitą laikotarpį reikėtų atidengti drebulių parką“, – prieš pasodindamas vieną ąžuolų sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis. Anot jo, šauliai visada būdavo ten, kur reikėjo ir kada reikėjo Tėvynei.

Šis ąžuolynas yra ženklas, kiek Šaulių sąjunga per 105 m. Ąžuolas yra stiprybės ir tvirtumo simbolis. Tokia yra ir Lietuvos šaulių sąjunga, tokie yra ir šauliai.

Žygio tikslas – ne tik aktyviai praleisti laiką kartu su broliais ir sesėmis šauliais, bet ir pagilinti savo žinias apie Lietuvą ir laisvės kovų istoriją, tad kartu su žygeiviais keliauja karo istorikas prof. Valdas Rakutis bei kiti istorikai, laisvės kovomis besidomintis savo krašto mylėtojas, miškininkas, šaulys Kęstutis Markevičius, Pėsčiųjų asociacijos vadovas Vidmantas Genys.

Jie dalinsis savo žiniomis apie tose vietovėse vykusius istorinius įvykius, partizanų ir kitų laisvės kovotojų kovas už Lietuvos laisvę.

Kartu su žygeiviais istoriniais takais leisis ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis, žurnalistas, TV laidų kūrėjas, keliautojas, „Pasaulio puodų“ šeimininkas, šaulys Vytaras Radzevičius, NATO sąjungininkai Vokietijos kariai, šiuo metu tarnaujantys Lietuvoje.

Žygis truks tris dienas. Be pertraukos bus nešamos Lietuvos Respublikos ir Lietuvos šaulių sąjungos vėliavos. Dalį atstumo įveikę žygeiviai vėliavas perduos kitiems žygio dalyviams, laukiantiems iš anksto numatytose vietose.

Žygio finišas – birželio 29 d. prie Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Kaune.

Šeštadienį po Mišių šaulių rikiuotė, lydima Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro, Laisvės alėja atžygiuos į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, kur visuomenės lauks artimesnė pažintis su šauliais ir šauliškomis veiklomis.

Lietuvos šaulių sąjunga įkurta prieš 105-erius metus, 1919 m. birželio 27 d.