Šansai patekti į UNESCO – realūs?

Visgi paveldas vis dar nesulaukia tokio atgarsio, kokio tikisi specialistai. Juk ne tik susidomėjimas, tačiau ir rūpinimasis savosiomis vertybėmis yra supratimo ir vertinimo ženklas. Manau, taip yra todėl, kad sovietiniai metai nutraukė autentišką ryšį tarp vietos ir jos savininko. Daugelis gyvenamųjų pastatų, prekybos erdvių, knygynų, kavinių, restoranų, parduotuvių buvo nacionalizuoti, prarado savininką. Puikus Liuksemburgo, gana nedidelio miesto pavyzdys, kuriame atrasime kavinių, batų dirbtuvėlių ir kitų pastatų, kuriuose interjeras nesikeičia jau daugelį metų. Tokių vietų Europoje atrastume nemažai. Tai yra iš kartos į kartą vykstančio proceso rezultatas, kuris lemia visai kitokį paveldo supratimą ir vertinimą. Kaune mums tenka nupinti naujus, tamprius ryšius tarp vietos ir žmogaus, kuris tą vietą gerbia, myli ir vertina.

Galbūt esu naivus, bet manau, kad jei jau kalbame apie kultūros sostinę – miestą, kuris ieško impulso iš kūrybinių iniciatyvų ir kūrybingų žmonių, tai šie žmonės tikrai suvoks, kad erdvės, kurias paveldėjome iš praeities, yra unikalios. Fizinių praeities liudijimų mes negalime sukurti iš naujo, todėl turime pabandyti atrasti naujus požiūrio kampus, kaip jį galime priimti šiandienos gyvenimui. Naujos erdvės neabejotinai turi savo privalumų, bet miesto unikalumas, kuris gali būti panaudotas konkurencinėj kovoj stengiantis parodyti, kuo mes įdomesni, stipresni, slypi būtent pavelde. Yra daugybė įvairių būdų kaip pritraukti žmones atvažiuoti. Pavyzdžiui, ne tik pažintinis, bet ir konferencinis turizmas, kuris leidžia įvertinti, ką originalaus mes turime Kaune. Sterilias XXI a. erdves galima sukurti visur. O kiekvienas originalus net ir nedideliam Lietuvos miestelyje esantis traukos taškas gali tapti priežastimi pakviesti apsilankyti, nes net ir būnant konferencijoj, dažnai būna įdomu sužinoti, kas apylinkėse yra įdomaus.

– Kaip Kaunas galėtų tapti inovatyvesniu ir šiuolaikiškesniu Europietišku miestu? Kaip prie to galėtų prisidėti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” projektas?

– Jeigu kalbame apie fizines erdves, miesto urbanistinę struktūrą ir kultūrą, man atrodo, svarbiausia yra atrasti kelią, kuris suteiktų miesto raidai impulsą būtent kultūros priemonėmis. Tas procesas vyksta ir natūraliai. Yra nemažai žmonių, teigiančių, kad nėra prasmės investuoti papildomai, nes procesai gimę savaime, yra autentiškesni ir natūralesni, kas suteikia šioms iniciatyvoms organiškumo ir aktualumo. Tokiuose žodžiuose esama tiesos. Visgi atsižvelgus į šiuolaikinio pasaulio patirtį, manau, kad papildomas stimulas iš valstybės, o ir miesto savęs pozicionavimas atviru kultūrinėms iniciatyvoms, gali sutekti pozityvių impulsų miesto raidai. Kultūros sostinės projekto atveju, labai svarbu akcentuoti ne tik 2022-us metus, o pasiruošimo procesą iki jų bei galimą pozityvią įtaką po šių metų. Be abejonės, kultūros sostinės metai būtų susiję su kur kas gausesnėmis konferencijomis, įvykiais, parodomis. Tačiau  tai turėtų tapti ne pagrindiniu tikslu. Greičiau tarpine stotele, savotiška apžvalgos aikštele kopiant į kalną. Tai laiko momentas, kuriame galime įvertinti, kas jau įvyko, pasidžiaugti vaizdingu reginiu. Visgi esminis tikslas yra kopti į kalną toliau.

– Pašnekovų prašome, kad pokalbiui išsirinktų jiems asmeniškai svarbią vietą Kaune. Kodėl pasirinkote mūsų susitikimui buvusią Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo vadybos Tyrimų laboratoriją?

– Iš tiesų vieta yra labai puiki tokiam susitikimui. Matome vieno iš Kauno architektūros perlų fasadą, kuris pilnas ateities potencialo. Norėčiau atkreipti žmonių, liūdinčių dėl to, kad mūsų pastatai yra labai stipriai apleisti, dėmesį. Taip, apleisti fasadai nepuošia miesto. Tačiau tokią situaciją lėmusi finansų stoka daugeliu atveju leido išsaugoti autentiškumą, todėl mes turime atvirus kelius ateičiai. Ir štai prie šios vietos, kuri tarsi laukia savo ateities, mes ir stovim simboliškai pasakydami, kad Kaunas yra pilnas įvairių verčių ir autentiškų vietų. Belieka jas atrasti ir tikėtis šiandienos veiklų, kurios šias vietas pasitelktų ateities tikslams.