Šansai patekti į UNESCO – realūs?

  • Teksto dydis:

„Naujos erdvės neabejotinai turi savo privalumų, bet miesto unikalumas, kuris gali būti panaudotas konkurencinėj kovoj stengiantis parodyti, kuo mes įdomesni, stipresni, slypi būtent pavelde. (…) Sterilias XXI a. erdves galima sukurti visur. O kiekvienas originalus, net ir nedideliam Lietuvos miestelyje esantis traukos taškas gali tapti priežastimi pakviesti apsilankyti“, – sako architektūros ir kultūros paveldo specialistas Vaidas Petrulis, dirbantis projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komandoje.

– Kaunas garsėja savo modernistine tarpukario architektūra ir jau kuris laikas siekia, kad ši įgytų UNESCO Pasaulio paveldo vardą. Kokius pokyčius lemtų toks pripažinimas?

– Mintis įtraukti Kauną į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą išties ambicinga ir tai nėra labai paprasta. Tačiau pats svarbiausias dalykas yra ne pats patekimas į sąrašą, bet procesas. Šiuo metu rengiame preliminarią paraišką, kuri yra pakankamai paprasta. Tačiau vėliau seks sudėtingi ir ilgi namų darbai, truksiantys ne vienerius metus. Bus svarbus ne tik apsisprendimas dėl konkrečių pastatų, kuriuos norime saugoti, tačiau ir valdymo plano parengimas. O tai yra kaip tik tai, ko mums šiandien itin trūksta. Nors gana didelį skaičių pastatų mes saugome Lietuvos įstatymais, tačiau bendros politikos ir vizijos, ką su šiais pastatais turėtume daryti, kodėl juos saugome ir pagal kokius strateginius kriterijus jie atrenkami, nėra. Valdymo planas vienai nedidelei kultūros paveldo registro daliai, kuri susijusi su tarpukario architektūra, tikėtina, suteiktų impulsą, kryptį. Toks planas yra privaloma UNESCO paraiškos dalis.

Į preliminarią paraišką įtraukėme 68 pastatus. Šis skaičius dar gali kisti, bet sąraše atsidurs tiek visuomeninės, tiek gyvenamosios paskirties objektai. Čia ir slypi pati didžiausia nauda bei potencialas. Šiandien akis bado apleistas Centrinis paštas, buvę Pažangos bendrovės rūmai, Pieno centro rūmai, buvęs Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pastatas. Reikia ieškoti ne tik lėšų tiems rūmams prikelti fiziškai, bet ir idėjų, ką su jais daryti. Galbūt juos galima skirti kūrybinei veiklai, o galbūt reiktų juose įsteigti jaunimo viešbučius. Galimybių, kurias galima atrasti diskutuojant ir bandant parašyti iš tiesų veikiantį valdymo planą, yra labai daug. Negana to, vieną iš mūsų rengiamo sąrašo dalių, sudaro gyvenamieji pastatai.

– Kai kurie tokius Kauno užmojus vadina pernelyg ambicingais. Kaip manote Jūs?

– O ar toks siekis nėra ne per ambicingas, parodys laikas. Europoje Pasaulio paveldo ženklu įvertintų pastatų yra labai daug, todėl gauti šį vardą pakankamai sudėtinga. Tačiau mes kalbame apie XX a. objektus, o tokių yra kur kas mažiau, todėl atsiveria platesnės galimybės.

Išskirtinė visuotinė reikšmė, kuria remdamiesi pretenduojame gauti UNESCO paveldo vardą, yra ta, kad per labai trumpą laiką, per maždaug 13 metų, Kaune buvo pastatytas didžiulis kiekis modernistinių pastatų. Vieni iš jų buvo prabangūs, ekstravagantiški, kiti – mažiau įspūdingi, tačiau pakankamai simpatiški ir kuriantys vietos dvasią. Ne atskiri pastatai, o miestovaizdis ir yra tai, ką turėtume parodyti pasauliui. Kalbėdami apie miestą, pirmiausiai turime omeny labai skirtingas jo funkcijas: reprezentacinius visuomeninės paskirties pastatus, socialinę miesto infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus – kasdienybės paveldą. Mano minėtas valdymo planas yra potenciali priemonė ieškoti sprendimo, ką su šiais pastatais daryti. Savivaldybė nuolat skiria šiek tiek pinigų pastatų renovacijai. Tačiau jeigu būtų mano valia, aš siūlyčiau finansavimą skirti pirmiausiai tiems pastatams, kuriuose po sutvarkymo galėtume atrasti ne tik gyvenamąją, tačiau ir platesnę kultūrinę bei ekonominę funkciją: pirmą aukštą, vieną ar kitą kambarį daugelyje pastatų būtų galima integruoti į kultūrinį bei ekonominį miesto gyvenimą.

– Kuo originalus architektūrinis Kauno miesto veidas? Ar kauniečiai tai supranta ir vertina?

– Be abejonės, įdomiausias yra vadinamas naujasis paveldas. Tai Kauno tvirtovės ir tarpukario sluoksniai. Nors, be abejonės, nereikia užmiršti Pažaislio vienuolyno, senamiesčio. O ar mes tai vertiname ir suprantame? Šiuolaikinės paveldosaugos terminologijoje žmonių grupė, vertinanti sau aktualų paveldą, įvardijama kaip paveldo bendruomenė. Manau, kad jos pastaruoju metu Kaune pakankamai stipriai plečiasi. Vis daugiau žmonių pradeda mąstyti, kad vienos ar kitos erdvės įdomios istoriniu ar architektūriniu požiūriu. Žmonės tas vietas lanko, domisi  jų istorija, pasakojimais, todėl galima sakyti, kad suvokimas apie architektūrinio palikimo svarbą pamažu didėja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

,.,,,,

,.,,,, portretas
ką čia svaigsta tas maumelis, Laisvės alėjoje teko matyti kaip rėkavo ant savo žmonos, savo garde plikiui susitvarkyt reiktų, paskui apie plačiuosius vandenis pliurpk.

ambicijas

ambicijas  portretas
šalin ,kuo greičiau tvarkyti kas dar išlikę nesunykę ir nesuniokota Jau 25 metus daugiau kalbų tylėjimo o ne darbų DIRBKIM
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių