Šančiškiai: sakė, kad gyvename kaip kiaulės ir turime tvarkytis patys

Praėjusią savaitę ugnis suniokojo sandėliukus Aukštuosiuose Šančiuose, Pravieniškių g. Per gaisrą žmonės nenukentėjo, tačiau gyventojams akis bado likę degėsiai. Dalis sandėliukų priklausė savivaldybei, tačiau valdininkai sujudo tik išgirdę, kad šia istorija domisi žurnalistai.

Galėjo baigtis liūdniau

Pravieniškių g. barakais vadinamame kvartale praėjusi savaitė prasidėjo niūriai – apie 1 val. kilo gaisras tarp namų stovinčiuose mediniuose sandėliukuose. Vargani  pastatai ir juose buvę daiktai supleškėjo akimirksniu.

"Vos spėjau patraukti automobilį. Kol nuvažiavau į kitą kiemą ir grįžau, viskas jau buvo apimta liepsnos. Nedaug trūko, kad ugnis būtų persimetusi į gyvenamuosius namus. Ugniagesiai sakė, kad mums dar labai pasisekė", – pasakojo Pravieniškių g. gyvenanti Jurgita Misiūnienė.

Gintarė Tuskenytė mostelėjo į prie pat gaisravietės einančius dujų tiekimo vamzdžius. Baimės būta begalinės – kad tik nesprogtų. Sutrūko naujai sudėti žmonių langai, ugnies liežuviai jau buvo gribštelėję po stogo keitimo nespėtą paslėpti polietileną, išsilydė ventiliacijos kaminai.

Atrodė, kad naktinis ugnies šokis po kelių dienų pasimirš. Tačiau jį vis primena vidury kiemo teberiogsanti nuodėgulių krūva ir kilusios abejonės, ar Kauno valdžia nepamiršo, kad, kaip įtariama, nuo savivaldybės socialiniams būstams priklausiusių sandėliukų kilo gaisras.

"Mes savo sudegusią pusę galime susitvarkyti. Tačiau ar susitvarkys savivaldybė?" – klausė daugiau nei 50 metų čia gyvenanti Janina Karpavičienė.

Įtaria padegimą

Degėsių fone sustojusios moterys išsakė argumentus dėl joms kilusių abejonių. Du butai iš barakais vadinamų namų priklauso savivaldybei. Moterys tikino, kad net neatsimena, nuo kada jie stovi tušti. Viename gyvenusieji mirė, todėl butas greitai virto šiukšlynu.

Kitame bute po tėvų mirties likę gyventi vaikai pakliuvo į teisėsaugos nemalonę ir laiką leidžia įkalinimo įstaigoje. Tiems abiem butams priklausė sandėliukai, kurie jungėsi su aplinkinių gyventojų. "Kiek mes vargome nuolat vaikydami valkatas iš tų sandėliukų. Visą laiką bijojome, kad įlindę nepadegtų", – galvą lingavo Natalija Radkevič.

"Visa gatvė gali paliudyti, kad gaisras prasidėjo būtent nuo savivaldybės sandėliukų", – tvirtino N.Radkevič. Moterys aiškino kalbėjusios su tyrėju. Esą beveik neabejojama, kad gaisro priežastis – tyčinis padegimas. Moterys ėmėsi žygių į valdiškus namus.

"Pirmas vizitas buvo į seniūniją. Vėliau nuėjome į savivaldybę. Nusiuntė į Turto skyrių. Iš ten pasiuntė kreiptis į "Būsto valdą", esą jiems mokame mokesčiu, tai tegul jie ir tvarko. O "Būsto valdoje" sužinojome, kad gyvename kaip kiaulės, todėl turime patys ir tvarkytis", – įspūdžiais ieškant pagalbos dalijosi J.Misiūnienė.

Pagalbos šūksnis

Moterys skundėsi kasdien turinčios peržengti kieme gulinčius degėsius. Vaikų negali išleisti į kiemą pažaisti ne tik dėl to, kad grįš suodini, tačiau bijo, kad nesusižeistų. Galų gale kam vaikams kasdien priminti tos nakties košmarus. Šiltos dienos, atostogos, o vaikai lindi namie.

"Mes neprašome pinigų, mes prašome skirti kokį konteinerį arba ką nors, kad būtų galima išvežti tuos degėsius. Visur atsitrenkėme kaip į sieną. Atrodo, kad niekam niekas nerūpi. Sudegė, o tu pats ir žinokis", – aiškino J.Misiūnienė.

Seniūnijoje gautos žinios visai išmušė iš vėžių gyventojas. "Mums pareiškė, kad galime kreiptis dėl vienkartinės pašalpos, tačiau iš karto pasakė, kad daug nesitikėtume. Ir net ne tai svarbiausia – kažkokios paramos galime tikėti tik po kelių mėnesių, o gyventi tai juk reikia dabar. Kaip mums gyventi šalia šitos baisios krūvos?" – nuostabos neslėpė J.Karpavičienė.

Kita mėnesį jaunosios kaimynės G.Tuskenytės laukia didis įvykis – gims vaikelis. "Su kūdikiu grįšiu į šiuos degėsius", – pečiais trūkčiojo būsima mama. Moterys tvirtino, kad jos pasirengusios suorganizuoti talką, kad savo jėgomis viską sutvarkytų. Vienintelis prašymas – degėsius galinti vežti mašina. Šis pagalbininkas gyventojams būtų vargiai įkandamas.

Seniūnija nutylėjo?

Šančių seniūnas Ričardas Rusteika klausimus atrėmė oficialia pozicija. "Galima kreiptis dėl vienkartinės paramos. Mes prašymus perduosime savivaldybei ir komisija nuspręs, skirti pašalpą ar ne. Pašalpos dydis priklauso nuo patirtų nuostolių", – išdėstė seniūnas.

Vargu ar kas nors sandėliukuose laikė brangių ir vertingų daiktų. Supleškėjo žmonių dviračiai, padangos, žoliapjovės, žvejybos reikmenys, įvairūs įrankiai. Ženkli pašalpa vargiai tikėtina.  Seniūnas neslėpė, kad kitą kartą tenka ir du  mėnesius laukti pinigų. Pravieniškių g. gyventojų nenudžiugino perspektyva gražiausią metų laiką – vasarą –  praleisti degėsių krūvos kaimynystėje.

"O jūs į Gyvenamojo fondo skyrių skambinote? Mes bandėme. Ten daug kas atostogauja", – bandymu atlikti žygdarbį gyrėsi seniūnas. Taip, ne pirmuoju bandymu, tačiau "Kauno dienai" pavyko prisiskambinti be didelių problemų.

Kauno savivaldybės Socialinio būsto tvarkymo poskyrio vedėja Asta Teresė Kulikauskienė aiktelėjo.

"Prieš kelias minutes išėjo moteris iš tos gatvės. Aš nieko nežinojau. Iš seniūnijos negavome jokio pranešimo, – stebėjosi vedėja. – Žinoma, nepaliksime gyventojų taip gyventi."

Vedėja užtikrino, kad artimiausiu metu apdegusio savivaldybei priklausančio buto durys bus užkaltos. Pradedami tvarkyti degėsiai. Vedėja stebėjosi, kodėl seniūnija nepranešė apie nelaimę.