Šaltalankių ūkį prie Kauno pora pasodino savo vestuvių dieną

Ryte vestuvės, o popiet daigų sodinimas su piršliais – taip romantiškai du kompiuterinių technologijų specialistai Lina ir Robertas Geištoraičiai kadaise įkūrė šeimyninį šaltalankių ūkį prie Kauno.

„Nuvažiavom į kavinę ir grįžom, nes reikėjo pasodinti šaltalankių sodinukus“, – savo vestuvių dieną prisimena R. Geištoraitis.

Kone stebuklingas uogas, turtingas vitaminų, omega riebalų, karotino ir mikroelementų, mūsų protėviai naudojo ir ligoms gydyti, ir imunitetui stiprinti. Kaime augęs, o vėliau į Kauno universitetą studijuoti įstojęs R. Geištoraitis šaltalankius atrado iš ilgesio žemei. Nors pirmiausiai įkūrė informacinių technologijų verslą ir vis ieškojo, kuo dar galėtų užsiimti.

„Kažko trūko. Iš kaimo žmogus ateina į miestą ir kažko trūksta, norisi pirštus suleisti į žemę. Mano pusbrolis jau ilgą laiką buvo šaltalankių produkcijos perdirbėjas ir sakė man – Robertai, aš tave suprantu, gal tu nori pabandyti su šaltalankiais? Man pačiam reikėjo įvertinti, kiek laiko prie tiesioginių mano mokslų ir esančio verslo gali užimti šaltalankių priežiūra“, – pasakoja R. Geištoraitis.

Prie Kauno esančiame sklype – tik dalis Geištoraičių ūkio. Kad galėtų auginti įvairesnes šaltalankių veisles, R. Geištoraitis įkalbėjo mamą savo žemėje prie Alytaus nebesodinti runkelių ir bulvių bei leisti užveisti naujų šaltalankių krūmų.

Pradedantiems ūkininkams ne kartą teko pasitarti su specialistais.

„Yra du esminiai patarimai: žinoti savo žemės, kurioje planuojate sodinti šaltalankius, derlingumą, pasidaryti tyrimus ir nepagailėti nedidelių investicijų į šaltalankių sodinukus“, – patarimais dalijasi šaltalankių augintojas.

Kad derlius būtų kuo geresnis, ūkininkai augina skirtingus šaltalankius. Desertinius nurenka anksčiau, o vėlyvuosius, itin tinkamus sultims, – prieš pirmąsias šalnas.

„Visos šakelės yra nuskinamos, sudedamos į dėžutes. Tos dėžutės yra transportuojamos į šaldymo kambarį (25 laipsnių šalčio temperatūrą). Įvyksta smūginis šaltalankių užšaldymas, kad jie neprarastų visų savo savybių“, – pasakoja R. Geištoraitis.

Užšalusias uogas ūkininkas specialia įranga nuvibruoja nuo šakelių, tuomet jos arba vežamos spausti, arba šeima namuose eksperimentuoja su lėtaeige sulčiaspaude. Ieškodami naujų skonių, jie maišo šaltalankius su obuolių, svarainių ar kitomis sultimis.

Įdomu tai, kad iš šaltalankių gaunamos dvi aliejų rūšys: sėklų aliejus daromas iš išspaudų, o nusistovėjus sultims nugriebiamas sulčių aliejus.

Visas reportažas – įraše.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių