Rumšiškėse žiemą išvarė su trenksmu

Lietuvos liaudies ir buities muziejus pakvietė į šimtmečio Užgavėnes. Tūkstančiai lankytojų išbandė žiemos pramogas ir pažadėjo, kad šaltuką iki pat antradienio iš kiemo varys griausmingai.

Personažų puota

Į Rumšiškes išvaryti žiemos sugužėjo apie 20 tūkst. žmonių. Pirmieji lankytojai sulaukė staigmenų, jiems įteikta tūkstantis „Kauno dienos“ laikraščių. Organizatoriai tikino, kad laikraščiai išnyko itin greitai.

„Vien išankstinių bilietų buvome pardavę 6 tūkst., vos tik prasidėjus šventei matėme, kad jau apie 15 tūkst. žmonių buvo. Labai smagu, kad tiek jų daug, galbūt su tiek žmonių pavyks greičiau žiemą išvaryti. Į Rumšiškes atvyko svečių net iš tolimųjų šalių. Žinome, kad čia buvo žmonių iš Graikijos, Egipto bei Etiopijos“, – sakė vienas organizatorių.

Kai kurie lankytojai tiesiog riestainius ant kaklo pasikabino, kiti iš tiesų pasistengė ir atėjo pasislėpę po kaukėmis. Užgavėnių šventėje tradiciškai netrūko įvairiausių personažų – čigonų, velnių, vestuvių svitos dalyvių, raganų ir kitų baubų. Sutikti žiemos varytojai tikino, kad po šio savaitgalio sniegas ir šaltis tikrai pasitrauks iš Lietuvos kiemų.

Griežtai žiemą varysiu, kad greičiau pavasaris ateitų. Šiais metais nusprendžiau čigone būti.

„Griežtai žiemą varysiu, kad greičiau pavasaris ateitų. Šiais metais nusprendžiau čigone būti. Nuotaikos labai geros. Pati žiema neatsibodo, nes tik dabar prasidėjo tikroji žiema, bet vis tiek varysiu ją lauk, nes viskas laiku turi būti“, – kalbėjo po Kastanedos vardu pasislėpusi moteris. Ji tikino, kad prie šventinės kaukės ruošimo darbų jai teko pasėdėti apie porą valandų.

Iš Vilniaus su vaikais atvykusi Laura džiaugėsi nuotaikingais Užgavėnių personažais ir tikino, kad jai labai svarbu, jog vaikai žinotų lietuviškas tradicijas, todėl ir kaukes rinkosi tas, kurios atitinka lietuvių tautosaką. Ji pati pasidabino ožkos kauke, o vaikai – gervės ir velnio.

„Specialiai atvykome čia žiemos išvaryti, nes prie Vilniaus niekur nėra tokios smagios šventės. Kaukes specialiai užsidėjome tradicines, nes norime, kad vaikai suprastų mūsų tradicijas. Dabar yra ne Helovinas, todėl ir kaukės ne zombiškos. Tikrai valgysime ir blynų, ir stebėsime Lašininio ir Kanapinio kovą, kad vaikai žinotų, jog pavasaris ateina po šios šventės“, – nuomone pasidalijo lankytoja.

Šventėje sutiktas juodasis velnias taip pat prižadėjo, kad negailės savo energijos ir žiemą varys grėsmingai. „Vysim su ūpu. Jau reikia pavasario. Kaukę gaminau iš popieriaus, truko gal porą valandų kruopštaus darbo. Kiekvienais metais reikia ką nors pakeisti, todėl dabar velniu esu“, – sakė Rumšiškes aplankęs Eligijus.

Neeilinių Užgavėnų proga surengtos kaukių varžytuvės. Šimtmečio Užgavėnių kauke pretendavo tapti jaunavedžiai, arkliai bei gervės. Lietuvių liaudies ir buities muziejaus lankytojai garsiausiai balsus atidavė pavasario šaukliams – gervėms.

Pramogų puokštė

Nemažai dalyvių į šventę patys atsinešė rogių, tad vaikai galėjo visoje teritorijoje mėgautis žiemos malonumais ir čiuožinėti nuo kalnelių.

„Dar galėtų sniego šiek tiek pakristi, bet tik iki mėnesio galo. Po to jau norisi pavasario“, – kalbėjo Žaneta ir Ričardas, kartu pasiėmę ragana persirengusią dukrą.

Nusprendėme, kad kaukes darysime atvykę čia, tai sūnus išbandė išsidrožti iš medžio, o dukra nuspalvino popierinę kaukę.

Tačiau ir pačiame Lietuvių liaudies ir buities muziejuje netrūko pramogų. Lankytojai galėjo išbandyti iš medžio išskobtas roges, pažaisti tinklinį, tačiau vietoj kamuoliuko mušti šiaudų ritinėlį, o vietoje rakečių naudoti keptuves. Drąsesni lipo ant kelmų ir mušėsi maišais, taip imituodami amžinų priešininkų – Lašininio ir Kanapinio – kovas.

„Man labai patiko pavaikščioti su specialiais akiniais, kurie parodo, kaip mato girtas žmogus. Buvo sunku tiesiai eiti, atrodžiau juokingai. Kai kiti bandė su tais akiniais paeiti, aš ir juokiausi“, – įspūdžiais po policijos surengtos pramogos pasidalijo Antanas.

„Mes šiemet nusprendėme, kad kaukes darysime atvykę čia, tai sūnus išbandė išsidrožti iš medžio, o dukra nuspalvino popierinę kaukę. Vaikai labai laukia Morės deginimo, tad jau buvo įsitaisę ir ant medinių arklių“, – pasakojo čigoniškomis sruogomis pasidabinusi Violeta.

Pagrindiniai Užgavėnių akcentai – Lašininio ir Kanapinio muštynės bei Morės deginimas subūrė visus žiemos varytojus į vieną vietą, šlaitus nustoję žmonės trepsėdami šūkavo „Žiema, Žiema, bėk į kiemo“. Tūkstantinė minia akimis palydėjo degančią Morę ir tikėjosi, kad pavyks sušildyti žemę ir greičiau sulaukti pavasario.

Trispalviai blynai

Visiems gerai žinomas Užgavėnių paprotys – sotus valgymas, kuris nulemia mūsų visų gerą, sveiką ir sočią ateitį. Tad šiais metais šventės metu lankytojų laukė tikras blynų karnavalas, kuriame lankytojus kvietė paragauti įvairiausių blynų ir tradicinio Užgavėnių šiupinio.

Šimtmečio Užgavėnių šventėje lankytojus nustebino ir išskirtiniai trispalviai blyneliai, kurie specialiai sukurti Atkurtos Lietuvos šimtmečio paminėjimui. Prie tokių lietuviškų blynų nutįso itin ilga eilė. Geltoni, žali ir raudoni blynai džiugino ne vien spalvomis, bet ir netikėtais, tačiau kiekvienam lietuviui gerai pažįstamais, skoniais. Raudonai spalvai pasirinkti burokėlius, žaliai – špinatai, o geltonai – morka ir ciberžolė.

„Kai išgirdau, kad bus trispalviai blynai, pagalvojau, kad bus siūlomi paprasti blynai, tik užpilti spalvotomis uogienėmis, tačiau maloniai nustebino, kad patys blynai yra trispalviai“, – atsistebėti negalėjo Rita.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Ach, kažkas Morę mėlynai aprengė, tai teko apnuogint... - ?

Jurate

Jurate portretas
Sutapimas ar nesusipratimas? Šeštadieninės "Kauno dienos" prenumeratoriai negavo.! NEGI Rumšiškėse nemokamai dalinamas dienraštis prenumeratorių sąskaita?

Anonimas

Anonimas portretas
Atrodo viskas butu kaip ir gerai, tik va ta More ar Ziema, kas cia bezino, tai tikras nesusipratimas. nepamenu, kad kada mus butu moke, jog ji turi buti kaip seks bomba, pavaizduota nuoga, ir dar su tokiomis perdetai isreikstomis krutimis. Ar cia skaitosi musu lietuviskos kulturos dalis? Kulturinis paveldas? Nuo kada ji pradeta vaizduoti nuoga? O vaikams tokioje sventeje dalyvauti kaip? Kokie edukaciniai tikslai? Kur pagarba MOTERIAI? Vat jei tokiais dalykais uzsiimama per tradicines sventes, tai apie kokia pagarba Moteriai Lietuvoje galima kalbeti? Ar pritruko medziagos jai aprengti? Tikrai jau, sazines turekit, mastykit placiau ne tik kaip savo menines seksualines fantazijas igyvendinti uzsleptai...
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių