Rotušės aikštė – su drambliais ir stumbrais?

Žiojėjo skylė

Ne pačios geriausios būklės mediniai suoleliai, išsikraipęs aikštės grindinys, užmirštos klombos, kur kadaise augo medžiai, – šių dienų vaizdas aplink miesto baltąją gulbę anaiptol nedžiugina. Kaip ir terminai, kuriais piešiama Rotušės aikštės ateitis.

Buldozerius ir kitą sunkiąją techniką su darbininkais geriausiu atveju čia išvysime 2019 m. – po to, kai bus sutvarkyta Laisvės alėja ir su ja susiliejanti Vilniaus gatvė. Tuomet esą planuojama atlikti Rotušės aikštės rekonstrukciją: pakeisti grindinį, senuosius suoliukus. Tikėtina, kad keisis ir pati aikštės koncepcija.

"Reprezentacinė vieta, bet kiek užmiršta, – treptelėjusi į akmenis po kojomis, Senamiesčio senbuvė Emilija prisiminė šių metų pradžią, kai vaikščiodama su bičiule toje pat vietoje išvydo žiojinčią skylę. Dėl pastarosios atsiradimo Miesto tvarkymo skyrius tąkart kaltino požemines komunikacijas.

"Jei gerai pamenu, per savaitę ji buvo sutvarkyta, tačiau kas užtikrins, kad neatsivers dar viena tokia? Užsižiopsojęs į Rotušės viršūnę žmogus gali ir galvą nusisukti", – pečiais gūžčiojo garbaus amžiaus moteris.

Planuoja tęsti derybas

Daugiau kaip prieš trejus metus – 2013-ųjų pabaigoje – buvo skelbtas architektų vaizduotę žadinęs Rotušės aikštės pritaikymo visuomenės poreikiams konkursas.

Pasibaigus terminams iš penkiolikos pateiktų darbų komisija atrinko tris geriausiuosius. Pirmosios vietos nugalėtojų komanda siūlėsi sukurti neutralią aikštės plokštumą, pabrėžiančią Rotušės pastato, Jėzuitų bažnyčios, Kunigų seminarijos kartu su kurija ansambliškumą ir pačios aikštės planinę struktūrą. Projekto autoriai ragino panaikinti dalį medžių ties Jėzuitų bažnyčia, o šiaurinėje aikštės dalyje pasodinti naujų. Ties skvereliu – išardyti buvusius kepyklos ir sandėlio priestatus, atsisakyti automobilių judėjimo šiaurinėje ir rytinėje aikštės dalyse, pratęsiant ir sustiprinant unikalią pėsčiųjų zoną.

"2013 m. organizuotas konkursas užkodavo ir Rotušės aikštės viziją. Šiais metais planuojame pratęsti derybas su konkurso laimėtojais dėl projektavimo darbų. Norime, kad detalus techninis projektas pasiūlytų geriausius sprendinius dėl automobilių parkavimo ir transporto krypčių", – sakė vicemeras Povilas Mačiulis. Pasakyti, kaip ateityje Senamiestyje bus organizuojamas eismas, pasak jo, turėtų profesionalai.

"Tikrai pritariame architektų vizijai, kad aikštė būtų švari vientisa erdvė, skirta miesto reprezentaciniams renginiams ir žmonėms susiburti. Nenorime, kad aikštė būtų užgrūsta atsitiktiniais objektais ar chaotiškomis mažosios architektūros formomis", – po savaitės pradžioje vykusių diskusijų apie Rotušės aikštės viziją kalbėjo P.Mačiulis.

Daugiau renginių

Rotušės aikštės draugija, subūrusi Senamiesčio kultūros organizacijų, prekybos, viešojo maitinimo verslo atstovus ir kitų sričių specialistus, prieš kelerius metus taip pat ėmė garsiai kalbėti apie būtinybę didinti Rotušės aikštės patrauklumą miestiečiams ir čia nuolat besisukiojantiems Kauno svečiams.

Nenorime, kad aikštė būtų užgrūsta atsitiktiniais objektais ar chaotiškomis mažosios architektūros formomis.

Lenkdami pirštus tąkart draugijos nariai ne tik vardijo opiausius aikštės skaudulius, bet ir leido sau garsiai pasvajoti apie Senamiesčio širdyje purslais besitaškančius fontanus ar naujus medžius, kurių pavėsyje atokvėpiu mėgautųsi įspūdžius senojoje miesto dalyje renkantys pėstieji ir dviratininkai.

"Vaikščiojimas pėstute dar niekam nepakenkė, – paklaustas apie Senamiestį be automobilių, šyptelėjo Rotušės aikštės draugijos kancleris Rimvydas Velykis. – Kituose Europos miestuose tokios praktikos nėra – į senąją miesto dalį sunkiai įvažiuosite arba visai neįvažiuosite."

R.Velykis tikino pritariąs, kad Kauno senamiesčio širdis su savo žiedu besisukančia gatvele ir aplinkinėmis būtų skirta ne automobiliams, o lauko kavinėms ir jose maloniai laiką leidžiantiems pėstiesiems. Jie esą miestui atneštų kur kas daugiau naudos nei surinkti pinigai už transporto stovėjimą oranžinėje zonoje.

Rotušė su drambliais

"Nepaliaujamai generuojame mintis apie aktyvią visuomeninę veiklą rotušėje – renginius, kurie nebūtų impulsyvūs ir reti kaip  dabar, – periodiškumo, tampančio gražiomis ilgametėmis tradicijomis, pasigedo draugijos kancleris. – Tikiu, kad tai įmanoma. Su senąja valdžia sunkiau radome kalbą, tuo metu naujoji labai palaiko visas mūsų iniciatyvas."

Kita, kur kas labiau apčiuopiama ant popieriaus surašyta idėja jau iškeliavo pas vicemerą Simoną Kairį. Jos sumanytojai siūlo Rotušės aikštėje ir prieigose įkurdinti dramblių, stumbrų arba taurų statulas. Išmargintos pro šalį einančių vaikų ir kitų entuziastų, jos, pasak R.Velykio, kas savaitę galėtų keliauti į įvairius aukcionus, verslininkų rankas ar kitas išskirtinius meno kūrinius įsigijusias įstaigas.

"Užsienyje tokie menai labai pasiteisino, todėl tikėtina, kad ir Kaune jie prigytų", – užkrečiamo pavyzdžio sėkme mieste neabejojo pašnekovas.