Rotušės 470-asis jubiliejus: patrankos šūviai ir puošnios damos

Penktadienio vakarą vykusios Kauno rotušės 470 jubiliejaus iškilmės prasidėjo trim garsiais „Valio!“ ir tuoj pat imtasi rikiuotis teatralizuotai „Baltosios gulbės“ eisenai.

Eisenos startas paskelbtas senovinės patrankos šūviu. Griausmas buvo palydėtas gausiomis eisenos dalyvių ir praeivių ovacijomis. Eisenoje dalyvavo ir senamiesčio bendruomenės verslininkai, triko apsitempę miestiečiai.

Eisenos damos buvo pasipušusios viduramžius menančiomis prabangiomis suknelėmis. Visus į priekį vedė trimitų, būgnų ir fleitos garsai.

Visos eisenos metu juos lydėjo gausus būrys veliavnešių, kurie savo rankose nešė Kauno miesto, mero, Rotušės aikštės draugijos, Bajorų sąjungos ir skirtingų bajorų šeimų vėliavas.

Prie eisenos prisidėjo ir nemažai praeivių. Vieni į šventę įsitraukė dėl sentimentų turtingai Rotušės istorijai. Kitus su ja siejo įsimintinos akimirkos, kai šiame didingame pastate vyko jų santuokų ceremonijos. Įsiamžinti istoriniame įvykyje panoro ir ką tik Rotušėje aukso žiedus sumainiusi jaunavedžių pora.

Įspūdingai apsirengę organizatoriai ir kiti eisenos dalyviai nuo Rotušės žingsniavo link simbolinės senosios miesto sienos, kur anksčiau buvo riba senamiesčio ir naujamiesčio. Atrodė, kad šurmulys ir gera nuotaika užgožė karščio keliamą nuovargį.

Prie simbolinių vartų gausios delegacijos jau laukė smuklininkas. Norint praeiti vartus, kiekvienam teko susimokėti. Į Rotušės gimtadienį norėjęs patekti miesto meras Andrius Kupčinskas, smuklininkui turėjo atseikėti 1 litą.

"Šie mediniai vartai lai tampa simboliu visiems, kad nuo šiandien Kaune įkuriama nepriklausoma senamiesčio respublika. Vartai žymės mūsų respublikos ribas", – sakė šventės vedantysis Andrius Žiurauskas.

Pagrindinis šventės idėjos iniciatorius – Rotušės ceremonmeisteris ir Rotušės draugijos narys Kęstutis Ignatavičius teigė įsitikinęs, kad pačių miestiečių sumanyta ir įgyvendinta šventė taps tradicine.

Miestiečius kvietusi prisijungti prie Rotušės jubiliejaus renginių eisena į Rotušę grįžo gerokai papilnėjusi. Čia šiam vakarui įsikūrė atskiras administracinis vienetas – Laisvosios Kauno Respublikos Senamiesčio Magistratas, anksčiau sėkmingai gyvavęs Kaune.

Smalsiems miestiečiams, kurie nesuprato, kodėl yra įkuriamas Laisvasis Kauno Respublikos Senamiesčio Magistratas, šventės rengėjai atsakė lakoniškai: "Senamiestis yra išskirtinė Kauno vieta, o magistratas dar labiau pabrėš jo svarbą".

Numatyta, kad 22 val. Rotušės pastatą pusvalandžiui papuoš įspūdinga muzikos ir šviesos instaliacija.

Drauge su miesto simbolio gimtadienio renginiais aikštėje bus švenčiama ir Londono olimpinių žaidynių pradžia, vyks tiesioginės žaidynių atidarymo transliacijos. Rotušės aikštėje veikiančiame ekrane sirgaliai kviečiami stebėti Olimpinių žaidynių transliacijas visą žaidynių laikotarpį.

IŠ KAUNO ROTUŠĖS ISTORIJOS:

Istorija mena, kad kertinis senosios Kauno rotušės akmuo buvo padėtas 1542 m. liepos mėn. 28 d. Šiuo metu Kauno rotušėje tuokiamos poros, priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai.

Per ilgą gyvavimo istoriją rotušės pastate buvo įsikūrusi Kauno miesto valdžia - miesto magistratas, suolininkų teismas.

Rekonstruojant senąją Kauno rotušę, pastato priegose po grindiniu buvo rastos devynios vaško lydymo krosnys. XV-XVI amžiuje vaškas sudarė didžiausią Kauno eksporto dalį.

Jis buvo surenkamas iš Kauno apylinkių bitininkų ir parduodamas. Lietuvišką vašką dėl geros kokybės itin vertino Nemunu į Kauną atplaukusieji pirkliai iš Vakarų. 2002 metais privačios iniciatyvos pastangomis viena iš krosnių buvo parengta eksponavimui Rotušės aikštėje.

Tapo taip populiaru mesti monetas į krosnies vidų, kad buvo pradėta galvoti apie sukauptų monetų panaudojimą. Prieš porą metų Rotušės aikštės draugija sukūrė tradiciją iš krosnies surinktas monetas per šv. Mikalojaus - Kauno miesto globėjo - dieną (gruodžio 6-ąją) įteikti senamiestyje veikiančioms labdaros organizacijoms.