- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Automatizacija yra ne futuristinė utopija, o nauja realybė, su kuria reikia ne tik susitaikyti, bet ir jai ruoštis. Advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dėstytojas dr. Paulius Astromskis teigia, kad automatizuota teisė be teisininkų tėra laiko klausimas – kaip ir kitų sričių atveju.
Pirmieji, kurie turėtų pasirengti teisininkų profesijos pokyčiams – teisės studijas organizuojantys universitetai.
Pasak P. Astromskio, dirbtinis intelektas jau šiandien atlieka svarbų vaidmenį daugelyje teisės sričių. „Jau dabar dirbtinio intelekto sistemos atlieka reikiamų teisės aktų paiešką, įrodymų rinkimą ir apdorojimą, pateikia patarimus bylinėjimo strategijai ar sutarčių vykdymui, prognozuoja jų baigtį, generuoja ir derina dokumentus ar net konsultuoja klientus. Laboratorijose jau dabar vystomi algoritmai, kurie, kaip ir teisėjai, sugeba atsirinkti reikšmingus faktus, pritaikyti teisės normą ir motyvuoti savo sprendimus“, – paaiškina teisininkas.
Dirbtinio intelekto panaudojimas teisėje yra toli gražu ne naujiena – šis klausimas yra aptarinėjamas dar nuo 1958-ųjų, o pirmieji veikiantys prototipai pasirodė 1970 metais. Specializuotos dirbtinio intelekto ir teisės asociacijos veikia jau daugiau nei 30 metų, o moksliniai tyrimai ir eksperimentai šioje srityje vykdomi net 60 metų. Šiandien pasaulyje yra tūkstančiai teisės technologijų (angl. legal tech) startuolių.
Tiesa, Lietuvos teisininkus nuo staigaus technologijų įsiveržimo saugo lietuvių kalba. Ne tik todėl, kad tai viena iš sudėtingesnių pasaulio kalbų, tačiau ir todėl, kad ją vartoja santykinai mažai žmonių – tad, savo ruožtu, mažai yra ir ją tyrinėjančių mokslininkų arba investuotojų į kalbos technologijas.
„Vienas iš galimų šios problemos sprendimo būdų – panaikinti lietuvių kalbos monopolį įvedant antrą arba „techninę“ kalbą Lietuvos teisinėse institucijose. Išnagrinėjome, kokias teisines prielaidas ir galimybes pateiktų ši naujovė, vykdydami VDU Ateities teisės, etikos ir intelektualiųjų technologijų integralumo studiją. Alternatyvus sprendimas būtų išmokyti kompiuterį lietuvių kalbos. Tai jau daroma VDU projekte „Semantika 2“ – kuriama programinė įranga, neribotai atpažįstanti lietuvių kalbą“, – pasakoja P. Astromskis.
Teisininkas pripažįsta, kad lietuvių kalbos barjeras nėra vienintelė problema – dirbtinio intelekto sistemos vis dar yra „per kvailos“ savarankiškam veikimui. Be to, šios sistemos yra kaip juodoji dėžė, kuri vykdo jai duotas užduotis, tačiau žmonės iki galo nesupranta, kaip ji veikia ir kaip ją kontroliuoti. Kita problema – dirbtinis intelektas apsimoko naudodamas žmonių sukurtus duomenų masyvus, kurie per žmonijos istoriją sukaupė daug diskriminacijos, nelygiateisiškumo ir kitų šiuo metu neigiamai vertintinų ideologinių konfigūracijų. Atitinkamai ir dirbtinio intelekto sistemų pagrindinė problema yra šališkumas.
„Dar viena dažnai įvardijama grėsmė yra teisininkų poreikio mažėjimas – be abejo, teisės automatizavimas turės jam įtakos. Bet lygiai tokį patį klausimą užduoda ir statybininkai, taksistai, gamyklų darbuotojai, buhalteriai, ir visi kiti, veikiantys rinkoje“, – sako dėstytojas. Anot jo, dirbtinis intelektas gali pakeisti daugelio profesijų ateitį – pavyzdžiui, Dubajuje jau dabar svarstoma penktadalį policijos darbų patikėti robotams.
Savo mintis apie technologijų įtaką teisei P. Astromskis pristatė VDU surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Teisinė etika ir profesionalumas technologijų ir globalizacijos amžiuje“. Kiek kitokią, kritiškesnę poziciją dėl technologijų vaidmens renginio metu išsakė kitas VDU dėstytojas, teisininkas Vygantas Malinauskas – jis atkreipė dėmesį į etinius klausimus, kylančius patikint sprendimų priėmimą dirbtiniam intelektui.
„Negalime ignoruoti etikos problemos. Klausdami, ar kompiuteriai gali priimti sprendimus už žmones, iš esmės klausiame, ar juos galima išmokyti būti etiškais. Tačiau etika negali apsiriboti tik taisyklių laikymusi. Protingumas, gebėjimas pasirinkti iš skirtingos vertės alternatyvų, yra esminė etikos sąlyga. Bet tuomet kyla pagrįstas klausimas – ar dirbtinis intelektas, pats neturėdamas žmogiškos prigimties, iš principo gali būti protingas žmogiškąja prasme?“, – samprotavo V. Malinauskas.
Konferencijoje pranešimus skaitė teisės praktikai ir ekspertai – mokslininkai, advokatai, prokurorai, apygardų, regioninių, aukščiausiųjų ir kitų teismų teisėjai iš JAV, Vengrijos, Kroatijos, Rumunijos, Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių. Pranešėjai aptarė teisminę etiką globalizacijos amžiuje, teisėjų dalyvavimą socialiniuose tinkluose, ikiteisminio tyrimo kokybės gerinimą pasitelkiant technologijas, 4-osios pramoninės revoliucijos iššūkius ir kitus klausimus.
Renginį organizavo VDU Teisės fakultetas, Kauno regioninis teismas, Vidurio ir Rytų Europos teisės iniciatyvos institutas (CEELI, Čekija) ir Nacionalinė teismų administracija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė65
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas7
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių1
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Kaunas – upių miestas: kokios pramogos laukia?6
Marių ir upių apsuptyje įsikūręs Kaunas šį laivybos sezoną ne tik siūlo paplaukioti laiveliais, bet ir kitokiomis veiklomis pajausti vandens teikiamus laisvalaikio malonumus. ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?35
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste4
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms14
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų74
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose33
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa39
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...