Ringaudai – augantis kaimas miesto pašonėje

Ringaudai – gyventojų skaičiumi viena labiausiai augančių Kauno rajono seniūnijų. "Per pastaruosius 10 metų seniūnija iš gėlių ir sodinukų augintojų krašto tapo miegamuoju Kauno rajonu", – pastebėjo Ringaudų seniūnas Viktoras Petravičius.

Rytais kelionė užsitęsia

Automobiliu miesto centrą iš Ringaudų gyvenvietės paprastai galima pasiekti per 10 min., bet 8–9 val. ryto darbo dienomis kelionė gali užtrukti pusvalandį. Susidaro transporto spūstys: kartais stovinčių automobilių kolona išsirikiuoja nuo Ringaudų iki Akademijos šviesoforais reguliuojamų sankryžų.

"Šia Šakių kelio atkarpa į darbą mieste vyksta daugelis Ringaudų, Kačerginės, Zapyškio seniūnijų gyventojų. Spūsčių išvengtume, jei Karkiškių kaime būtų įrengta nuovaža į magistralę "Via Baltica", – apie svarstomą idėją dėl nuovažos užsiminė seniūnas.

Ringaudų plėtra buvo užprogramuota prieš penkerius metus patvirtintame Kauno rajono bendrajame plane. Vadovaujantis juo, Ringaudų seniūnijoje 5 tūkst. sklypų paskirtis pakeista iš žemės ūkio į gyvenamąją. Pavieniai gyvenamieji namai ir ištisi kvartalai ėmė dygti kaip grybai po lietaus.

"Buvo metų, kai gyventojų skaičius seniūnijoje išaugdavo 500. Dabar per metus sulaukiame vidutiniškai 300 naujų gyventojų", – skaičiavo V.Petravičius.

Namai draustinio pašonėje

Vien šalia Karvelio, arba Noreikiškių, dvaro besikuriančioje individualių namų gyvenvietėje "Kamšos namai" šiais metais turėtų išdygti 20 namų, juose turėtų įsikurti apie 60 naujakurių. Dar šiemet kvartale duris turėtų atverti privatus vaikų darželis. Gerai išplėtotos infrastruktūros gyvenvietė – savivaldybės ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys.

"Mums ir bendrovei "Kauno vandenys" talkinant, Kauno rajono savivaldybė parengė projektą, ir vandentiekio, kanalizacijos tinklams įrengti buvo gauta Europos Sąjungos parama. Iš šio projekto naudos gavo nemažai Noreikiškių gyventojų, nes jų valdas šie tinklai taip pat pasiekė", – pasakojo nekilnojamojo turto bendrovės "Baltic Realty Adviser" valdybos pirmininkas Arvydas Žilevičius.

Gyvenvietę ketinama baigti statyti per dvejus metus. Tuomet 18 ha plote, Kamšos botaninio-zoologinio draustinio pašonėje, stovės apie 200 nedidelių namų. 

Saulė tekėdavo daržuose

"Kamšos namai" – ne vienintelis gyvenamųjų namų kvartalas, besikuriantis šalia senojo Karvelio, arba Noreikiškių, dvaro. Tarpukariu didžiąją dalį nacionalizuoto dvaro žemės ir pastatus įsigijo ekonomistas, bankininkas, finansų ministras Petras Karvelis su žmona Veronika. Noreikiškių dvare gimė jų duktė Ugnė Karvelis, tapusi garsia visuomenės veikėja, vertėja.

Karvelio dvaras tarpukariu buvo vienas moderniausių, pavyzdingiausių ir pelningiausių ūkių Lietuvoje. Karkiškių kaime gyvenanti Janina Žemaitienė prisimena prieš keletą metų anapilin iškeliavusios ilgaamžės mamos Veronikos Žilinskienės pasakojimus apie tarnystę Karvelio dvare: "Mama buvo samdoma darbininkė: dirbo daržuose, sėjo, ravėjo, laistė, skynė agurkus. Vasarą į darbą išeidavo prie tamsos, sakydavo: "Mums vasarą daržuose saulė teka." Daržai buvo žemai, prie Marvos dvaro. Vidudienį nedirbdavo, antrą kartą į daržus eidavo popiete. Uždarbiu nesiskundė: sakė, kad Karvelis mokėjo gerai."

Moksleivių skaičius auga

Seniūnijos centras – Ringaudų gyvenvietė. Pagrindinėje gatvėje į akis krinta oranžinis pradinės mokyklos pastatas. Mokykla įsteigta sovietmečiu iškilusios parduotuvės ir kavinės patalpose. Ilgai mokiniai neturėjo kur sportuoti, nebuvo valgyklos, klasės nebuvo gerai pritaikytos mokymuisi. Prieš trejus metus, pastačius trečią aukštą, įrengus daugiau patalpų klasėms, choreografijos bei aktų sales, priestatą su valgykla ir modernia sporto sale, mokykla buvo renovuota. Įsteigtos darželio grupės, priestate įsikūrė sporto mokykla, biblioteka, kultūros centro darbuotojai.

"Po renovacijos pradėjo augti moksleivių skaičius. Įsteigtos darželio grupės yra perpildytos. Į jas šiemet galime priimti tik 9 mažylius – tiek vaikučių baigs darželio grupes. Eilėje į darželį laukia 246 vaikai, – rankomis skėsčiojo Ringaudų pradinės mokyklos direktorė Aldona Čibirienė. Ji apgailestavo, kad ne tik darželio grupės, bet ir mokykla nebesutalpina visų norinčiųjų: "Pirmokų formuojame du klasių komplektus. Yra nemažai norinčių pas mus mokytis vaikų iš kitų seniūnijų. Tam reikėtų formuoti trečią pirmos klasės komplektą. Deja, neturime daugiau patalpų – vaikų ne iš savo seniūnijos negalime priimti."

Filtruoja išleidžiamą orą

Ringaudų aikštėje, kur vyksta svarbiausi renginiai, įrengti treniruokliai. Prie jų dažnai sutiksi 78-erių metų ringaudiškę Vandą Undzėnienę. Dažniausiai energinga senolė mina dviračio pedalus. "Pasimankštinu ir geriau jaučiuosi", – šypsojosi moteris.

Greta Ringaudų gyvenvietės, Tabariškių kaime, yra įsikūrusi bendrovė "Danplastas", gaminanti vėjo jėgainių korpusų detales iš stiklo plastiko. 13 metų veikianti įmonė nuolatos sulaukdavo didelio vietos gyventojų dėmesio.

Dalis bendruomenės įtarė, kad gamybos procese išsiskiriančiomis cheminėmis medžiagomis įmonė teršia orą. Daugiausia rūpesčio gyventojams kėlė stiprų kvapą skleidžiantis stirenas. "Nuolat sulaukdavome įvairių tikrintojų, daugiausia – iš aplinkosaugos institucijų. Vis dėlto paskutinį kartą nežymus stireno kiekio viršijimas stacionariuose taršos šaltiniuose buvo užfiksuotas 2010 m.", – tvirtino bendrovės kokybės valdymo ir kontrolės vadovas Algimantas Borisas.

Šių metų vasario mėnesį įmonėje sumontavus ir pradėjus eksploatuoti aktyvintosios anglies filtrus, gerokai mažiau stireno ir kitų cheminių medžiagų patenka į orą. Šis projektas atsiėjo beveik 360 tūkst. litų, 80 proc. projekto kainos subsidijavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas.

"Aktyvintosios anglies filtrai – tik dalis to, ką darome aplinkosaugos srityje. 40 proc. sumažinome gamybos apimtį, atsisakėme gaminių formavimo rankiniu būdu (naudojame tik vakuuminį gaminių formavimo būdą), gaminių padengimo dekoratyviniu-apsauginiu sluoksniu patalpa pertvarkyta į vakuuminio formavimo patalpą. Padarėme viską, ko reikalavo gyventojai. Tad norime juos nuraminti: įdiegėme filtrus, bet gamybos apimties nedidinsime. Visa plėtra vyksta kitoje įmonėje – Tauragės bendrovėje "Tauraplastas", – tikino "Danplasto" generalinis direktorius Vydas Vektaris.

Krašto receptas

Viename didesnių seniūnijos kaimų – Mitkūnuose – erdviame lauko užtvare laigo poniai. "Šie gražuoliai – vokiečių veislės "Classic", jų kūnai yra labai proporcingi, o kojos laibos. Turiu ir mažiausių pasaulyje arklių – mažųjų Šetlando ponių", – didžiuodamasis pasakojo arkliukų savininkas, Lietuvos mažųjų žirgų asociacijos prezidentas Jonas Gricius. Šiuos Falabela veislės arkliukus ir Šetlando ponius J.Gricius veisia. Tvarte šalia ponių užtvarų – ožkos. Apie 20 ožkų auginantis pusamžis vyras pats spaudžia jų pieno sūrį.
Prieš 30 metų J.Gricius savo ūkį pradėjo nuo vienos ožkos. Ją įsigijo tuomet metukų neturėjusiai dukrai susirgus stipria alergijos forma. "Mergytės kūnas buvo beveik ištisa žaizda – duktė buvo alergiška karvės pienui. Sužinojome, kad ožkos pienas nealergizuoja. Tą pieną taupėme mažylei: per dieną jo primelždavome dvi stiklines. Ožkos pienu išgydėme alergiją – dingo visos žaizdos", – prisiminė pašnekovas.

Pyplių kaime neseniai iškilo mediniai liaudiško stiliaus pastatai. Įžengus pro vieno jų duris, nosį ima kutenti malonus kvapas – duonkepėje krosnyje kepa naminė duona. "Duoną kepame pagal seną Ringaudų krašto receptą. Jį ne viena bobutė pakuždėjo: apibendrinau keletą receptų, sužinotų iš vyresnių šio krašto moterų. Koks tas receptas? Neišduosiu: kiekviena šeimininkė juk turi savo paslapčių", – juokėsi bendrovės "Pyplių ūkis" vykdomoji direktorė Vita Mačiulienė.

Čia kepama bemielė raugintos tešlos duona yra sertifikuota kaip Lietuvos kulinarinio paveldo dalis. "Vaikams, dalyvaujantiems edukacinėse programose, leidžiame patiems iš tešlos suformuoti duonos kepaliukus, juos pašauti į krosnį. Tada tešlos būna pilna visur, – šypsojosi edukacines programas vedanti kepėja Dalia Rainienė. – Vaikams įdomu, nes namuose duoną kepa nedaugelis. Be to, ne tokioje aplinkoje ir ne tokioje krosnyje kaip pas mus. Kol kepa duona, vaikams visokių istorijų ir apie ją, ir apie Pyplius papasakoju."

Pakeliui į Varšuvą

Seniūnijos pakraštį kerta tarptautinis greitkelis "Via Baltica". Jo pašonėje, šalia kelio ženklo, skelbiančio, kad iki Varšuvos liko mažiau nei 400 kilometrų, yra įsikūrusi degalinė su restoranu ir moteliu. "Mums, mažoms, tinklams nepriklausančioms degalinėms, labai sunku konkuruoti su tinklais. Kitas dalykas, kad "Via Baltica" ruože nuo Kauno iki pasienio degalinių yra kaip prisėta. Tarkim, Vokietijoje degalinių neleidžiama statyti tankiau kaip kas 50 km, o pas mus to niekas nereglamentuoja", – apgailestavo bendrovės "Timėjas" vadovas Artūras Šimaitis.

Šalia degalinės – krovininių automobilių stovėjimo aikštelė. Ten kas naktį apsistoja apie 30 vilkikų. "Dažniausiai pas mus lankosi vilkikai iš Latvijos, Estijos. Iš egzotiškesnių šalių – pasitaiko ir su Izraelio, Turkijos numeriais. Su turkais darbuotojams susikalbėti sunkiausiai, nes jie kalba taip: penki žodžiai rusiškai, penki – angliškai, tiek pat – vokiškai", – šypsojosi įmonės vadovas.

Keliaujantieji autostopu čia nėra dažnas vaizdas, tačiau ir tokių pasitaiko. "Kartą tokiems keliauninkams leidome pievelėje prie restorano nakčiai pasistatyti palapinę", – prisiminė A.Šimaitis. Iš visų apsistojusių keliauninkų verslininkui labiausiai įsiminė du: aplink pasaulį lengvuoju automobiliu keliaujantis japonas ir švedas, dviračiu išsiruošęs aplankyti draugo Vengrijoje.

Komentaras

Valerijus Makūnas
Kauno rajono meras

Esu Ringaudų gyventojas, todėl gerai žinau apie šios seniūnijos problemas. Anksčiau tai buvo viena didžiausių rajono gyvenviečių, neturinčių vaikų darželio, kultūros centro, bibliotekos ir net didesnės parduotuvės. Manau, kad šiandien nemaža dalis skolos Ringaudams atiduota: čia teikiamos kultūros, švietimo, socialinės, sveikatos apsaugos paslaugos.

Deja, liko didžiulė problema – ikimokyklinis ugdymas. Keliose prie mokyklos veikiančiose darželio grupėse nesutelpa nė maža dalis norinčių į jį patekti vaikų. Stengsimės, kad situacija pasikeistų. Kiti svarbūs darbai: sutvarkyti kelius, plėsti viešojo transporto paslaugas

Ringauduose trūksta ir aplinkų sveikam laisvalaikiui. Jų padaugės atnaujinus Akademijos U.Karvelis gimnazijos stadioną. Ateityje ruošiamės išplėsti dviračių takų tinklą.

Ringauduose kyla nauji gyvenamieji kvartalai, tačiau paliekamos galimybės plėtotis verslui, nepažeidžiančiam gyventojų interesų.

Džiugu, kad daugėja socialiai atsakingo verslo: naujuose gyvenamuose kvartaluose įsteigtas ir ketinamas steigti privatus vaikų darželis, verslo įmonės investuoja į socialinių paslaugų, inžinerinių tinklų plėtrą. Manau, kad turime eiti keliu, puoselėjančiu gerus santykius, ugdančiu atsakomybę už bendruomenę.