Retą ligą kaunietis parsinešė po maudynių Nemune

Kaune trečiadienį užregistruotas susirgimas reta liga – tuliaremija. Manoma, kad penkiasdešimtmetis vyras ja užsikrėtė besimaudydamas Nemune.

Šiuo metu jis gydomas ligoninėje, būklė gerėja. Tai antras šios infekcinės ligos atvejis Kauno apskrityje per pastaruosius 10 metų. Rugpjūčio pradžioje ši liga buvo diagnozuota Trakų rajono gyventojui. Tuomet taip pat sirgo vyras, jis visiškai išgijo.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė teigė, kad  ligos užkluptas vyras turi sodybą Kauno rajone, ten jis vasarą maudėsi upėje.

„Tam, kad tiksliai įvardytume, kas buvo ligos šaltinis, reikėtų atlikti išsamius tyrimus. Bet labiausiai tikėtina, kad užkratas buvo Nemune“, – sakė I.Bulsienė.

Pirmieji ligos požymiai kauniečiui pasireiškė ant kojos. „Atsirado negyjanti žaizdelė. Po savaitės kitos, tiksliai neatsimena, jis pradėjo karščiuoti. Temperatūra buvo labai aukšta. Būtent dėl jos ir kreipėsi į gydytoją“, – pasakojo specialistė.

Iš pradžių nuo skirto gydymo paciento savijauta negerėjo, todėl jis buvo nusiųstas pas infektologus. Šie ir nustatė tiuliaremiją. Vyras buvo paguldytas į ligoninę.

„Tiuliaremija gali pažeisti bet kurias sistemas, priklauso nuo to, kokiu būdu ji pateko į organizmą. Ligą sukeliančių bakterijų įkvėpus, bus pakenkti kvėpavimo takai, pasireikš plaučių uždegimo požymiai. Nurijus su vandeniu ar maistu, atsiras virškinamojo trakto pažeidimo požymių, gerklės ir pilvo skausmai, viduriavimas“, – teigė I.Bulsienė.

Į organizmą bakterijoms patekus per menkiausius odos ar gleivinės pažeidimus, tose vietose atsiranda žaizdelės, padidėja limfmazgiai.

Pasak I.Bulsienės, negydant mirtingumas nuo šios ligos yra apie 4 proc., gydant – apie 1 proc. Ligą gydant liekamųjų reiškinių dažniausiai nelieka. Sunkiausios šios ligos formos fiksuojamos Šiaurės Amerikoje.

„Žmonės yra labai imlūs šios ligos sukėlėjams. Bet pas mus nėra daug užsikrėtusių graužikų – šią infekciją platina daugiausiai jie. Su graužikų šlapimu bakterijos gali pakliūti bet kur: į vandenį, ant maisto produktų. Būna, kad susergama ir įkandus užskrėtusioms kraujasiurbėms musėms“, – pasakojo specialistė.

Dažniausiai šia liga serga medžiotojai, žvejai, žemės ūkio darbuotojai.

Susirgimas prasideda nuo aukštos temperatūros, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas. Daliai ligonių atsiranda įvairių rūšių bėrimai odoje, sulėtėja širdies veikla, sumažėja kraujo spaudimas. Po kelių dienų nuo susirgimo pradžios padidėja kepenys ir blužnis.

Lietuvoje vakcina prieš tuliaremiją nenaudojama, tad norint išvengti ligos, užkrečiamųjų ligų specialistai rekomenduoja tinkamai prižiūrėti aplinką, dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, naudoti apsaugos priemones.

Sergantis žmogus, kaip infekcijos šaltinis, pavojaus nekelia – žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, tuliaremijos sukėlėjas yra atsparus išoriniams aplinkos veiksniams: bakterijos ištveria net – 30ºC šaltį, lede išsilaiko gyvos iki 10 mėnesių, šaldytoje mėsoje – iki 3, upės vandenyje – iki 9, dirvožemyje – iki 4, šiene – iki 6, kritusių gyvūnų organuose – iki 3.

Tačiau aukšta temperatūra ir dezinfekcinės medžiagos tuliaremijos sukėlėjus veikia pražūtingai: tiesioginiuose saulės spinduliuose bakterijos žūva per pusvalandį, esant +100ºC – per 1-2 minutes, chloro preparatai nužudo bakterijas per 5 minutes.