Restauruoti kryžiai vėl puoš sodelį

Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį grįžta du paskutiniai restauruoti kryžiai. Per trejus metus restauratoriai naujam gyvenimui prikėlė prieš dvidešimt metų liaudies meistrų išdrožtus kryžius, stogastulpius ir koplytstulpius.

Laukė 20 metų

Pirmaisiais nepriklausomybės metais žmonės degė noru atkurti tai, kas jiems miela ir brangu. Buvo siekiama, kad Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis būtų toks kaip tarpukariu. Prieš dvidešimt metų drauge susibūrę žymūs medžio drožėjai sukūrė ir pastatė dešimt kryžių, stogastulpių ir koplytstulpių.

"Tada vyko liaudies meistrų pleneras. Jie išdrožė kryžius ir paliko, tačiau po sodelio rekonstrukcijos jų liko septyni", – dviejų dešimtmečių įvykius prisiminė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys.

Vienas iš septynių liaudies meistrų kūrinių, labiausiai nukentėjęs nuo gamtos poveikio, buvo restauruotas 2011 m. Restauruoti kryžius buvo patikėta bendrovei "Restauracija". "Skulptoriai tuos darbus išdrožė iš ąžuolo ir nulakavo, tačiau lakuoti ąžuolą nėra gerai", – pirmuosius įspūdžius apie kryžius ir koplytstulpius prisiminė bendrovės vadovas Raimundas Bridikis.

Atkūrė netektis

"Pradžioje teko nuimti 5 cm storiu samanų sluoksnį nuo horizontalių dalių, išvalyti po stogeliu susuktus paukščių lizdus", – plačiai nusišypsojo kryžius restauravęs Ernestas Rutkovskis. Dvidešimt metų lietaus, sniego, saulės ir vėjų glostomi ąžuoliniai kūriniai gerokai aptriušo, kai kurios dalys sunyko negrįžtamai.

Restauratoriai pabrėžė ąžuolo specifiką – jis skalsus ir trūkinėja, todėl per laiką paprasčiausiai nutrupa. Restauratoriams teko, jų kalba, atkurti netektis. Pirmiausia buvo atkurtos išvalytų kryžių, stogastulpių ir koplytstulpių nutrupėjusios detalės, po to kūriniai  konservuoti ir impregnuoti.

"Štai čia teko įleisti naujo ąžuolo dalelę. Tai vadinama antikūnu, tačiau kitaip neišeina, nes lietus, sniegas skverbtųsi į kryžiaus vidų. Antikūnas saugo kryžių nuo drėgmės", – E.Rutkovskis lietė kryžiaus vertikalę. Neseniai mokslus baigęs jaunas restauratorius prisiminė, kad tik atvežtų darbų net medžio spalvos nesimatė nuo per dvidešimt metų atsiradusio aplinkos grunto.

Tarnaus ilgai

"Gražūs kryžiai. Nuostabūs. Išvis Lietuvos kryžiai labai gražūs", – restauruotus darbus akimis glostė R.Bridikis. Restauratorius išskyrė Karo muziejaus sodelio kryžių turtingą puošybą, įspūdingą ornamentiką.

Specialistai šypteli, kad buvo pats laikas restauruoti tautos atgimimo dvasia sukurtus Karo muziejaus sodelio simbolius. Restauratorių vertinimu, po penkerių metų naujai atgimusius liaudies meistrų darbus reikėtų ir vėl patepti specialiomis medžiagomis – esą nuolat prižiūrimi šie darbai dar džiugintų mus daugiau kaip 50 metų.