Raudondvario dvaro sodyboje liesis gamta ir menas

Pirmadienį Kauno rajone, Raudondvario dvaro sodyboje prasidės tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art Raudondvaris“, truksiantis iki penktadienio. Lankytojai nuo pirmos dienos galės stebėti kūrybos procesą.

Daugiau kaip dvi dešimtys menininkų iš Kanados, Taivano, Italijos, Šveicarijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Olandijos, Vengrijos ir Lietuvos penkias dienas kurs meniškas gamtos instaliacijas, kurios rugpjūčio 10 dienos vakarą bus iškilmingai pristatytos baigiamajame renginyje.

Suorganizuoti žemės meno (Land Art) festivalį Kauno rajone sumanė garsus Lietuvos floristas Marijus Gvildys, išgirdęs apie grandiozinius Raudondvario dvaro restauracijos darbus ir ambicingus rajono savivaldybės planus paversti šią vietą šiuolaikinio ir klasikinio aukštojo meno sklaidos vieta.

Floristas, skulptorius, Pablo Picasso mokinys, daugiametis Vatikano švenčių dekoravimo koordinatorius Peteris Hessas, jau 14 metų organizuojantis vieną garsiausių žemės meno festivalių Grindelvaldo mieste Šveicarijoje, sutiko padėti tiek savo vertingais patarimais, tiek įtaka, pritraukiant garsius pasaulio Žemės meno kūrėjus.

Renginio organizatoriai žada, kad lankytojai jau nuo pirmos festivalio dienos galės stebėti menininkų darbą, su jais bendrauti, iš arti susipažinti su žemės menu ir tapti kūrinių gimimo liudininkais.

Iš vienuolikos šalių suvažiavę festivalio kūrėjai, atstovaudami savo krašto žemės menui, suteiks unikalią galimybę susipažinti su itin plačiu Žemės meno tendencijų spektru.

Žemės menas remiasi natūralios gamtos ir meno susiliejimo koncepcija: gamta ir joje esantys objektai menininkų pakeičiami, pertvarkomi ir taip meniškai apipavidalinami. Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje Šiaurės Amerikoje gimusi idėja bėgant metams įgijo pačias įvairiausias formas – pradedant milžiniškais projektais, kai meno kūriniu paverčiama ištisa sala ar tiltas, ir baigiant nedidelėmis ekologiškomis instaliacijomis gamtoje, naudojantis tik čia pat, vietoje, randamomis medžiagomis.

Pasak P. Hesso, žemės menas unikalus ne tik tuo, kad kuria traukos vietas aplinkinėms bendruomenėms ir svečiams iš svetur, bet jis yra gyvas, kintantis ar netgi išnykstantis –
pradinę instaliaciją matęs lankytojas po pusmečio gali jos nebepažinti.